Vokietijos pajėgų vadas nerimauja: ar V.Putinas duos mums laiko pasiruošti?

„Mums grasina Rusija. Mums grasina Vladimiras Putinas. Turime daryti viską, ko reikia, kad tai atgrasytume“, – pabrėžė generolas Carstenas Breueris, 17-asis ir dabartinis Bundesvero generalinis inspektorius. Jis įspėjo, kad NATO blokas turėtų būti pasirengęs galimam puolimui jau po ketverių metų.

„Kalbama ne apie tai, kiek man reikia laiko, daug labiau apie tai, kiek laiko Vladimiras Putinas duoda mums pasiruošti, – atvirai prabilo gynybos vadas. – Ir kuo greičiau būsime pasiruošę, tuo geriau.“

Carsten Breuer / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė mąstymą Vokietijoje, atkreipė dėmesį BBC.

Dešimtmečius šalies žmonės buvo auklėjami atmetant karinę galią, puikiai suvokdami, kad būtent Vokietija netolimoje praeityje buvo didžiausia agresorė Europoje.

„Mes pradėjome du pasaulinius karus. Nors nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo 80 metų, daugelio žmonių DNR vis dar gaji mintis, kad vokiečiai turėtų nesikišti į konfliktus“, – įvertino Vokietijos Maršalo fondo Berlyne atstovas Markusas Zieneris.

Kai kurie net ir dabar atsargiai žiūri į viską, kas gali būti vertinama kaip militarizmas, o ginkluotosioms pajėgoms nuolat trūksta lėšų: „Pasigirsta perspėjančių balsų: „Ar tikrai einame teisingu keliu? Ar teisingai suvokiame grėsmę?“.

Kalbant apie Rusiją, Vokietija ilgus dešimtmečius laikėsi savito požiūrio.

Nors tokios valstybės kaip Lenkija ir Baltijos šalys perspėjo pernelyg nesuartėti su Maskva ir didino savo išlaidas gynybai, buvusios kanclerės Angelos Merkel vadovaujamas Berlynas tikino, kad reikia daryti verslą.

Vokietija įsivaizdavo, kad demokratizaciją vykdo osmoso būdu. Tačiau Rusija vis tiek paėmė pinigus ir įsiveržė į Ukrainą.

AFP / Olafas Scholzas

Taigi 2022 m. vasarį kancleris Olafas Scholzas paskelbė nacionalinį prioritetų posūkį – „Zeitenwende“. Ir skyrė milžinišką 100 mlrd. eurų sumą šalies kariuomenei stiprinti ir „tokiems karo kurstytojams kaip Vladimiras Putinas“ suvaldyti.

Tačiau, pasak generolo C.Breuerio, to tikrai nepakako.

„Mes šiek tiek užglaistėme duobes, – kalbėjo jis. – Bet viskas tikrai blogai.“

Vokietijos kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į milžiniškas išlaidas, kurias ginklams ir įrangai skiria Rusija. Taip pat ji moka už atsargas bei už savo veiksmus fronto linijoje.

Generolas prisipažino matantis tikrai „pavojingą mišinį“: Rusija vykdo hibridinį karą ir imtasi kibernetinių atakų, diversijų bei vis garsiau nuskamba agresyvi V.Putino retorika.

„Priešingai nei Vakarų pasaulis, Rusija nemąsto dėžutėmis. Ji nekalba apie taiką ir karą, tai tęstinumas: pradėkime nuo hibridinių veiksmų, tada eskaluokime, paskui grįžkime atgal. Būtent tai mane verčia manyti, kad susiduriame su realia grėsme“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad Vokietija „turi veikti greitai“.

picture-alliance / Vokiečių kariai / Kay Nietfeld / dpa

Per mažai visko

Griežtas gynybos vadovo dabartinės pajėgų būklės vertinimas sutampa su neseniai parlamentui pateikta ataskaita. Joje daroma išvada, kad Bundesveras turi „per mažai visko“.

Ataskaitos autorė, ginkluotųjų pajėgų komisarė Eva Hogl, atskleidė, kad baisiai trūksta visko – nuo amunicijos iki karių. Be to, griūva vokiečių kareivinės. Ji apskaičiavo, kad vien renovacijos darbų biudžetas sudaro apie 67 mlrd. eurų.

Panaikinus skolos limitą ir leidus kariuomenei skolintis – teoriškai neribotai – bus galima gauti „nuolatinį finansavimą“, kad būtų galima pradėti spręsti šią problemą, mano generolas C.Breueris.

Šį istorinį, bet nemažai abejonių sukėlusį žingsnį skubotai žengė numanomas O.Scholzo įpėdinis Friedrichas Mercas. Jis pateikė pasiūlymą parlamentui prieš pat jo paleidimą po vasario mėn. rinkimų.

Naujasis parlamentas, kuriame yra antimilitaristiškai nusiteikusių kairiųjų ir Rusijai simpatizuojančių kraštutinių dešiniųjų, galėjo būti ne toks palankus.

Tačiau 2022 m. Vokietijoje prasidėjęs „posūkis“ šiemet įgavo naują pagreitį.

Neseniai atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad 79 proc. vokiečių vis dar mano, kad Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai ir saugumui, pažymima straipsnyje.

Dabar 74 proc. tą patį sako apie Donaldą Trumpą.

Apklausa buvo atlikta po kalbos Miunchene, kurioje JAV viceprezidentas J.D.Vance'as užsipuolė Europą ir jos vertybes.

Carsten Breuer / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Tai buvo aiškus signalas, kad Jungtinėse Valstijose kažkas iš esmės pasikeitė“, – komentavo M.Zieneris, Vokietijos Maršalo fondo Berlyne atstovas.

„Nežinome, kur link eina JAV, bet žinome, kad tikėjimas, jog galime 100 proc. pasikliauti Amerikos apsauga, kai kalbama apie mūsų saugumą – šis pasitikėjimas dabar dingo“, – mano jis.

C.Breueris įvertino, kad Vokietijai šiuo metu reikia papildomų 100 tūkst. karių, kad galėtų tinkamai ginti save ir rytinį NATO flangą – iš viso 460 tūkst. karių, įskaitant rezervą. Todėl jis tvirtina, kad grįžti prie karinės tarnybos yra absoliučiai būtina.