Priežastis – mišri rinkimų sistema, apjungianti balsavimą vienmandatėse apylinkėse ir proporcinį atstovavimą, leidžiantį į parlamentą patekti mažesnėms partijoms.
Daugiausiai moterų, daugiausiai partijų
Per sekmadienį daugiausiai gyventojų turinčioje Europos Sąjungos šalyje ir jos didžiausioje ekonomikoje vyksiančius visuotinius rinkimus teisę balsuoti turės 60,4 mln. žmonių nuo 18 metų amžiaus. Rinkėjų moterų yra daugiau negu vyrų – lyčių santykis yra 31,2 mln. su 29,2 milijono.
Apie 2,8 mln. žmonių yra pirmąkart įgiję teisę balsuoti.
Prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumas buvo 76,2 proc., beveik penkiais punktais didesnis negu 2013-aisiais ir didesnis negu daugelyje kitų Vakarų demokratijų.
Šiemet 33 proc. kandidatų į Bundestagą, žemuosius parlamento rūmus, galiausiai išrenkančius kanclerė, yra moterys. Tiek daug jų dar nebuvo kandidatavę per visą Vokietijos pokario istoriją.
Be to, šie rinkimai išsiskiria ir rekordiniu dalyvaujančių partijų skaičiumi – jų bus net 47.
Penkių procentų slenkstis
Vokietijos rinkėjai balsalapyje turi pažymėti pasirinktą kandidatą vietos vienmandatėje apygardoje ir savo pasirinktą politinę partiją.
Pirmasis balsavimas turi užtikrinti, kad Bundestage būtų atstovaujama visoms 299 Vokietijos rinkimų apygardoms.
Antrasis balsavimas daugeliu atžvilgiu yra lemiamas, kai piliečiai renkasi partijų sąrašus.
Prieš rinkimus kiekviena partija paskelbia kandidatų sąrašus kiekvienoje iš 16 šalies žemių. Sąrašo viršuje esantys kandidatai turi daugiausiai galimybių gauti vietą parlamente.
Partija, surinkusi daugiausiai balsų, gauna daugiausiai mandatų parlamento žemuosiuose rūmuose.
Pavyzdžiui, jeigu kurios nors partijos trys kandidatai išrenkami vienmandatėse apygardose, o pagal proporcinio balsavimo rezultatus įgyja teisę į 10 mandatų, į parlamentą siunčiami dar septyni šios partijos atstovai.
Keblumų iškyla, kai balsavimo vienmandatėse apygardose ir pagal partijų sąrašus tampa nesubalansuoti, nes rinkėjai „padalija“ savo skirtingoms politinėms jėgoms.
Kai kurios nors partijos kandidatų tiesiogiai išrenkama daugiau negu ta partija gauna vietų balsuojant pagal sąrašus, ji gauna papildomų, „pakibusių“ mandatų.
Dėl šios priežasties Bundestago narių skaičius gali būti daug didesnis negu minimalus – 598 vietų. Po 2017 metų rinkimų žemuosiuose rūmuose dirbo 709 įstatymų leidėjai, bet šis skaičius gali būti dar didesnis.
Mažiau kaip 5 proc. balsų surinkusios partijos į parlamentą nepatenka. Tokiu būdu siekiama išvengti per didelio politinio susiskaldymo ir potencialaus ekstremistinių partijų patekimo.
Kaip rodo apklausos, kraštutinė kairioji Kairės partija (Die Linke) balansuoja ties 5 proc. riba, o jos sėkmė arba pralaimėjimas gali būti itin svarbus veiksnys koalicijų aritmetikoje po rinkimų.
Kai balsavietės užsidarys sekmadienį 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku, visi nekantriai lauks žinios, ar kuris nors partijų aljansas užsitikrinti absoliučią daugumą (daugiau kaip 50 proc. vietų) ir galės rinkti kanclerį.
2017 metų rezultatai
Štai kaip padėtis susiklostė po 2017 metų rinkimų:
A.Merkel centro dešinioji Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) blokas: 32,9 proc. balsų ir 246 vietos;
Centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD): 20,5 proc. balsų ir 153 vietos;
Kraštutinė dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD): 12,6 proc. ir 94 vietos;
Liberali Laisvoji demokratų partija (FDP): 10,7 proc. ir 80 vietų;
„Die Linke“: 9,2 proc. ir 69 vietos;
Žaliųjų partija: 8,9 proc. ir 67 vietos.
