Vokietijos parlamentui nepavyko priimti pataisų ES dujų direktyvos taikymo

Vokietijos parlamentui (Bundestagui) praėjusią naktį nepakako balsų priimti pataisas dėl Europos Sąjungos atnaujintos dujų direktyvos taikymo, skelbia agentūra DPA. Prieš balsavimą ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) frakcija išreiškė abejonių dėl kvorumo ir pareikalavo vardinio balsavimo. Per jį paaiškėjo, jog balsavo tik 133 deputatai.
Vokietijos parlamentas Bundestagas Berlyne
Vokietijos parlamentas Bundestagas Berlyne / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Bundestagas gali priimti sprendimus tik tada, kai daugiau nei pusė iš 709 deputatų – mažiausiai 355 – yra posėdžių salėje. Šįkart posėdis vyko naktį, todėl salėje buvo nedaug parlamentarų.

Balsavimas dėl šių pataisų atidėtas neribotam laikui.

Agentūra „Bloomberg“ anksčiau šią savaitę skelbė, jog Vokietijos valdančiosios koalicijos atstovai parengė įstatymo projektą, kuris leistų apeiti ES atnaujintos dujų direktyvos nustatytus apribojimus naujajam Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“.

Prieš pusmetį priimtos direktyvos pataisos skelbia, kad vamzdynų iš trečiųjų šalių atkarpoms ES šalių teritorijose, taip pat ir jų teritoriniuose vandenyse, galioja tokie pat reikalavimai kaip ES vidaus dujotiekiams.

Vieni pagrindinių direktyvos reikalavimų – magistralinių dujotiekių negali valdyti su dujų tiekėju susijusi įmonė, kiti tiekėjai taip pat turi turėti galimybę naudotis tokiu dujotiekiu, dujų transportavimo tarifai turi būti konkurencingi ir reguliuojami ES tarnybų, dujotiekio veikimas turi būti skaidrus, ypač tiekimo saugumo požiūriu.

Tai reiškia, kad dabar vienintelis projektą vystančios bendrovės akcininkas Rusijos koncernas „Gazprom“ negalės dujotiekio valdyti, o pusė jo pralaidumo turės būti rezervuota alternatyviems tiekėjams.

Atnaujinta direktyva leidžia išimtis, tačiau tik Europos Komisijai joms pritarus.

„Bloomberg“ žiniomis, Vokietijos valdančiųjų parengtas įstatymo projektas leistų „Gazprom“ tvirtinti, kad projektas buvo baigtas gegužę, todėl jam turėtų būti taikomos senosios taisyklės. Anot agentūros, Vokietijos politikai siūlo apibrėžti „projekto užbaigimo“ sąvoką ne pagal statybos, o pagal investavimo į jį užbaigimo datą.

Daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, maždaug 9,5 mlrd. eurų kainuosiantis vamzdynas klojamas greta nuo 2011-ųjų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.

Dujotiekio rėmėjai sako, kad jis atpigins dujas Europai, o kritikai tvirtina, jog naujas vamzdynas leis Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų