J.Gauckas, kurį lydės Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, bus pirmasis Vokietijos lyderis, apsilankęs šiame vidurio vakarų Prancūzijoje esančiame memoriale.
„Noriu kreiptis į nukentėjusiuosius ir jiems pasakyti: aš esu jūsų pusėje“, – sakė J.Gauckas radijui „Europe 1“ prieš savo vizitą.
„Man 73-ji, gimiau per karą, buvau panardintas į diskusijas apie mūsų kaltę... Noriu pasakyti nukentėjusiesiems ir jų šeimoms: mes žinome, kas buvo padaryta“, – kalbėjo Vokietijos prezidentas.
Anksčiau J.Gauckas sakė, kad priėmė kvietimą apsilankyti memoriale, apimtas dvejopo „dėkingumo ir pažeminimo“ jausmo.
Antradienį kartu su F.Hollande'u dalyvaudamas spaudos konferencijoje J.Gauckas sakė, kad vizito metu nesidrovės pasakyti, jog Vokietija pasikeitė.
„Vokietija, kuriai turiu garbės atstovauti, yra kitokia nei ta, kuri juos aplanko prisiminimuose“, – kalbėjo J.Gauckas.
Tuo tarpu F.Hollande'as Vokietijos vadovo vizitą vadino Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo simboliu.
„Jūs priėmėte sprendimą (apsilankyti memoriale), jums tai daro garbę ir tuo pat metu verčia mus, pripažinus praeitį, drąsiai žengti į ateitį“, – sakė F.Hollande'as.
Vokietijos vadovas aplankys griuvėsiais virtusią bažnyčią, kurioje buvo užrakinti ir nuodingomis dujomis išnuodyti moterys ir vaikai, ir kuri buvo padegta.
Tarp gilius randus Prancūzijoje palikusių 1944 metų birželio 10 dienos žudynių aukų buvo 205 vaikai.
Po karo Prancūzijos generolas Charles'is de Gaulle'is nusprendė nebeatstatyti kaimelio ir išsaugoti jį kaip žiaurios nacių okupacijos memorialą. Netoliese išaugo nauja gyvenvietė.
1999 metais tuometinis Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas senojo kaimelio vietoje atidarė memorialinį muziejų, kuriame galima išvysti eksponatus, išlikusius po vadinamosios „kankinių gyvenvietės“ sunaikinimo.
Tarp jų yra laikrodžių, kurie sustojo, kai jų savininkai buvo padegti gyvi, nuo karščio išsilydžiusių akinių ir kitų asmeninių daiktų liekanos.
Šis didžiulę simbolinę reikšmę turintis Vokietijos lyderio apsilankymas yra pirmas po 1984 metų, kai tuometinis Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrandas ir buvęs kancleris Helmutas Kohlis laikėsi už rankų dalyvaudami mišiose žuvusiems kariams Verdene.
Verdeno mūšis, vykęs 1916 metų vasario-gruodžio mėnesiais, pareikalavo daugiau nei 700 tūkst. karių gyvybių ir tapo karo siaubų simboliu ne tik prancūzams, bet ir vokiečiams.
F.Hollande'as ir J.Gauckas turėtų sakyti kalbą gyvenvietės aikštėje, į kurią vokiečių kariai buvo suvarę vietos gyventojus jų dokumentams patikrinti. Moterys ir vaikai buvo užrakinti bažnyčioje, o vyrai suvaryti į daržinę ir ten sušaudyti.
Vokietijos ir Prancūzijos vadovus lydės du iš trijų gyvų likusių žudynių liudytojų, tarp jų 88-erių Robertas Hebras (Roberas Hebra).
R.Hebras, kuriam tuomet buvo 19, išgyveno, nes liko gyvas palaidotas po nušautų vyrų kūnais.
„Ilgą laiką mane buvo apėmusi neapykanta ir keršto troškimas“, – sakė jis pridūrė, kad J.Gaucko apsilankymas yra pačiu laiku.
„Kiek anksčiau būtų per anksti, – sakė jis ir pridūrė. – Mes turime susitaikyti su vokiečiais“.
2010 metais Vokietija atnaujino bylą dėl karo nusikaltimų Oradūre prie Glano, istorikams radus dokumentų apie įtariamus šešis žudynių vykdytojus, kuriems dabar yra daugiau nei 80 metų.
Įtariamieji, kuriems nusikaltimo metu buvo 18 ar 19 metų, įtariami nurodę vietos gyventojams susirinkti gyvenvietės aikštėje.
Vėliau, po Vokietijos suvienijimo 1990 metais, prokurorai, patikrinę slaptosios policijos „Stasi“ dokumentus buvusioje Rytų Vokietijoje, identifikavo dar 12 iki mūsų dienų išgyvenusių įtariamųjų, žudynes vykdžiusio nacių pulko karių.
Septyniems iš jų buvo pateikti kaltinimai, o kiti penki jau buvo atlikę bausmę Prancūzijoje.
Buvęs Rytų Vokietijos aktyvus žmogaus teisių gynėjas J.Gauckas anksčiau yra aplankęs dvi nacių žudynių vietas Europoje: Lidicės gyvenvietę netoli Prahos 2012 metais ir Italijoje esančią Sant Ana di Stacemą šių metų kovą.
