Už derybų su konservatoriais pradžią specialiajame partijos kongrese balsavo 362 delegatai, o prieš ją pasisakė 272. Persvara tarsi solidi, tačiau pačioje Bonoje žurnalistams taip neatrodė.
Nuolatiniai partijų suvažiavimų dalyviai pratę prie balsavimų, kuriuose viskas aišku – paprastai užtenka pakelti rankas. Sekmadienį taip nebuvo – pirmasis balsavimo ratas parodė, kad prireiks kruopščiai fiksuoti kiekvieną nuomonę.
Konferencijų salė Bonoje kelias minutes, kol partijos pareigūnai skaičiavo balsus, buvo nuščiuvusi.
Visi puikiai suprato, kad kai vadovybės iniciatyvai pritaria mažiau nei 90 proc. partiečių, tai galima laikyti tyliu nepritarimu idėjai.
O kadangi sekmadienį už derybų su krikščionimis demokratais startą pasisakė tik 56 proc. balsavusiųjų, tai jau buvo tikras antausis.
Socdemai sekmadienio balsavimą reklamavo kaip demokratijos šventę, bet suvažiavimas buvo labiau panašus į penkių valandų trukmės grupinės terapijos seansą.
Kita vertus, nepaneigsi, kad sekmadienis buvo svarbus Vokietijos politikai, o socdemų sprendimo pasekmės bus ilgalaikės. „Politico“ pateikia 5 išvadas po balsavimo:
1. Tegyvuoja GroKo!
Nors balsavimų dar bus, iš esmės galima neabejoti, kad nauja didžioji koalicija, kuri Vokietijoje populiariai vadinama GroKo, vėl valdys Vokietiją.
Galutinį koalicinį susitarimą dar turės patvirtinti Socialdemokratijų partijos nariai, kurių iš viso yra apie 440 tūkst.
Diskusijos ir taip užsitęsė – vokiečiai nuo rinkimų dienos aiškumo laukė jau keturis mėnesius, o galutinis derybų etapas turėtų užtrukti dar apie 60 dienų. Jei derybos dabar sužlugtų, neabejotinai lauktų nauji rinkimai, o rinkėjai tikriausiai nubaustų tiek socialdemokratus, tiek krikdemus.
Taip, galutinį koalicinį susitarimą dar turės patvirtinti Socialdemokratijų partijos nariai, kurių iš viso yra apie 440 tūkst.
Bet verta atsiminti, kad vidutinis jų amžius yra 60 metų – tokie žmonės dažniausiai nelinkę rizikuoti. Kad eiliniai partiečiai nusiramintų, GroKo greičiausiai jiems mestels dovanėlę socialinių lengvatų ar išmokų pavidalu.
2. Angela kyla iš pelenų
Ilgametės Vokietijos kanclerės A.Merkel kritikai dažnai ją pavadina slapta socialiste. Todėl gana ironiška, kad jos kaip vyriausybės vadovės ateitį nusprendė ne Krikščionių demokratų sąjunga, o socialdemokratai.
Ir iš tiesų: sekmadienį balsuota ne tik dėl socdemų, bet ir dėl A.Merkel ateities. Atrodo, kad kanclerė nuo kairiųjų netgi neatskiriama.
Tiesą sakant, Vokietijoje jau seniai kalbama, kad socialdemokratai toli gražu nėra nepatenkinti A.Merkel. Taip, galbūt jos politinė karjera jau artėja į pabaigą, tačiau iki politikės karjeros pabaigos dar reikės skaičiuoti metus, o ne dienas.
3. Aukščiausias socdemų nykštukas M.Schulzas
Prieš sekmadienio balsavimas A.Merkel vadovaujamų krikščionių demokratų seserinės partijos Bavarijoje lyderis paragino socdemų vadovą Martiną Schulzą suvaldyti „nykštukų sukilimą“. Omenyje turėti partijos nariai, kurie priešinasi GroKo.
Sekmadienio balsavimo rezultatai rodo, kad M.Schulzas vienybės užtikrinti nesugebėjo. Neįkvepianti buvo ir jo kalba – esą nauji rinkimai būtų dar blogesnė išeitis socdemams nei didžioji koalicija.
Kai buvęs Europos Parlamento pirmininkas pernai perėmė Socialdemokratų partijos lyderio pareigas, tikėtasi, kad M.Schulzas prikels Vokietijos kairiuosius naujam gyvenimui.
Bet nieko panašaus neįvyko: socdemų pasirodymas rinkimuose buvo vienas blogiausių partijos istorijoje.
Nemažai socialdemokratų dabar mano, kad ilgi Briuselyje praleisti dešimtmečiai atbukino M.Schulzo kaip politiko instinktus – neretai nuožmiam politikavimui vietos fronte jis nepasiruošęs, Gali būti, kad socdemai turės vėl keisti lyderį.
4. Socialdemokratai – susiskaldę
Per sekmadienio suvažiavimą iškilo dvi socdemų žvaigždės – partijos frakcijos Bundestage lyderė Andrea Nahles ir Kevinas Kühnertas, kuris vadovauja partijos jaunimo sparnui „Jusos“. Abu šie politikai nuo scenos rėžė daug kam įstrigusias kalbas.
Tiesa, jie atstovauja skirtingoms stovykloms. Kai kurie stebėtojai mano, kad deryboms su A.Merkel dešiniaisiais socdemai nebūtų pritarę, jei ne aistringas A.Nahles kreipimasis prieš pat balsavimą.
Lygiai taip pat kampanija „GroKo – ne“ greičiausiai būtų net neįsibėgėjusi, jei K.Kühnertas nebūtų taip aistringai stengęsis pasiekti, kad su krikščionimis demokratais nebūtų deramasi.
Balsavimas baigėsi taip, kaip baigėsi – sprendimas priimtas. Tiesa, tai tikrai nereiškia sklandaus sutarimo – suvažiavimas tik išryškino vidinę nesantaiką. Vidiniai debatai partijoje gal ir sveiki, bet pilietinis karas – tikrai ne.
5. Prasidės ES reforma?
Pirmadienį Europos Komisijos būstinėje Briuselyje tikriausiai buvo atkemšami šampano buteliai. Kai tik A.Merkel ir M.Schulzas oficialiai sudarys koaliciją, jie susikibs rankomis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir pradės ES reformą.
Aišku, kol kas tai tik vizija. Akivaizdžiau tai, kad Briuselis galės nusisukti nuo Berlyno ir vėl sutelkti visą dėmesį į „Brexit“ ir artėjančias derybas dėl ES biudžeto.
