Partijos iždininkė Barbara Hendricks sakė, kad net 76 proc. iš beveik 475 tūkst. paštu balsavusių partijos narių palaikė pasiūlymą kurti kairiųjų ir dešiniųjų koaliciją.
Precedento neturintis partijos referendumas, kuriame dalyvavo beveik 78 proc. narių žymėjo neginčijamą SPD pirmininko Sigmaro Gabrielio triumfą, praėjus beveik trims mėnesiams po skaudaus pralaimėjimo A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) per visuotinius rinkimus.
„Dar nesu matęs, kad mano partija būtų taip politiškai susitelkusi per 36 metus, kai esu jos narys“, – švytintis S.Gabrielis sakė žurnalistams, apsuptas partijos vadovybės narių.
„Jau seniai taip didžiavausi, kad esu socialdemokratas“, – pridūrė jis.
Šis balsavimas atveria kelią A.Merkel būti oficialiai perrinktai Bundestago. Ji taps dar tik trečia iš pokario Vokietijos politikų, dirbusių kanclerio poste tris kadencijas iš eilės.
Koalicija sekmadienį turėtų pateikti oficialius kandidatus į postus vyriausybėje, tačiau žiniasklaida, remdamasi nutekinta informacija, jau paviešino, kad taps iškiliausiais būsimo ministrų kabineto nariais.
Numatoma, kad finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), vienas iš pagrindinių griežtos Vokietijos politikos per euro zonos krizę kūrėjų, liks savo poste.
SPD veikėjas Frankas Walteris Steinmeieris turbūt grįš vadovauti Užsienio reikalų ministerijai, kurioje dirbo per A.Merkel pirmąją kadenciją 2005-2009 metais.
Tuo tarpu S.Gabrieliui turėtų būti patikėta vadovauti „superministerijai“, atsakingai už šalies ekonomiką ir ambicingus Vokietijos energetikos sistemos pertvarkymo planus, atsisakant branduolinių jėgainių ir atsigręžiant į atsinaujinančios energijos šaltinius.
Įdomu ir tai, kad pirmą kartą Vokietijoje į gynybos ministro postą pretenduoja moteris – septynių vaikų mama Ursula von der Leyen.
A.Merkel ir jos sąjunga laimėjo rinkimus rugsėjį, pelnydama 41,5 proc.balsų, daugiausia dėl stabiliai stiprios ekonomikos, ir nedaug tetrūko iki absoliučios daugumos.
Socialdemokratams su savo 150 metų politinės jėgos istorija teko antroji vieta – 25,7 proc. balsų; šis rezultatas yra antras iš blogiausių nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Verslui palankūs Laisvieji demokratai, jaunesnieji A.Merkel partneriai, iškrito iš parlamento – pirmą kartą nuo 1948 metų.
S.Gabrielis ragino savo dažnai susiskaldančius partiečius balsuoti už kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybę ir atkakliai derėjosi per koalicijos derybas, kurios baigėsi lapkričio pabaigoje.
Jis išsikovojo kai kurių nuolaidų – pirmosios šalyje minimalios algos, dvigubos pilietybės suteikimo imigrantų vaikams, apribojimų laikiniems darbams, išėjimo į pensiją amžiaus sumažinimo iki 63 metų tiems, kurie dirbo 45 metus.
Visuomeninio transliuotojo ZDF penktadienį paskelbti apklausos duomenys rodo, kad 49 proc. vokiečių pritaria didžiajai koalicija, nepritaria – 33 proc.
