Kovoje su terorizmu dalyvaujančios specialiosios pajėgos GSG 9 bus nuolat dislokuotos operatyvinėje grupėje prie Baltijos jūros esančiame Noištato mieste. Dėl šios vietos ji galės greičiau reaguoti į krizines situacijas tiek jūroje, tiek Šiaurės Vokietijoje.
GSG 9 jūrų pajėgų padaliniuose yra greitaeigiai kateriai. Specialiai apmokyti narai taip pat gali veikti iš federalinės policijos laivų. Šaltiniai pažymėjo, kad sabotažo pavojus povandeninei infrastruktūrai „tapo aiškus“ po to, kai buvo pakenkta „Nord Stream“ vamzdynams. Be to, Vokietijos policija ir ginkluotosios pajėgos jau kurį laiką stebi dešimtis Rusijos „laivų-šnipų“, kurie kartografuoja vamzdynų ir povandeninių kabelių tinklą Šiaurės ir Baltijos jūrose, pridūrė šaltiniai.
Noištatas bus trečioji GSG 9 dislokacijos vieta: nuo pat organizacijos įkūrimo 1972 m. (specialiosios pajėgos buvo sukurtos reaguojant į išpuolį prieš Izraelio komandą Miuncheno olimpinėse žaidynėse) būstinė buvo Sankt Augustine netoli Bonos, o operatyvinis padalinys jau kelerius metus dislokuotas Berlyne.
Sprogimai Rusijos dujotiekiuose „Nord Stream-1“ ir „Nord Stream-2“ įvyko 2022 m. rugsėjo 26 d. naktį netoli Danijos Bornholmo salos Baltijos jūroje. Dėl to buvo pažeistos trys iš keturių vamzdynų atšakų. Kelios šalys, įskaitant Vokietiją, vykdė tyrimą. Vakarų žiniasklaidos šaltiniai teisėsaugos institucijose pažymėjo, kad už sabotažo galėjo stovėti „proukrainietiška grupuotė“, kuri išsinuomojo jachtą, kad iš Vokietijos uosto į dujotiekius atgabentų sprogmenis.
Dienraščių „The Washington Post“ ir „The Wall Street Journal“ duomenimis, pulkininkas, buvęs Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų padalinio vadas Romanas Červinskis, veikęs buvusio Ukrainos pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno įsakymu, atliko pagrindinį vaidmenį slapta nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio organizuojant sprogdinimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią versiją pavadino „absurdiška“ ir atsakomybę už sabotažą priskyrė „anglosaksams“.
Savo ruožtu NATO įtarė Rusiją, kad ji minuoja povandeninę infrastruktūrą Šiaurės jūroje. Aljanso nuogąstavimai grindžiami svarbiausias naftos ir dujų platformas, vamzdynus, elektros ir telekomunikacijų kabelius eksploatuojančių bendrovių duomenimis.
Balandžio pradžioje „Euractiv“ pranešė, kad šešios Europos šalys, turinčios jūrines sienas Šiaurės jūroje, – Belgija, Jungtinė Karalystė, Danija, Vokietija, Norvegija ir Nyderlandai – pasirašė susitarimą bendradarbiauti siekiant apsaugoti povandeninę infrastruktūrą nuo galimų Rusijos atakų.
