Po Krymo ragina „išvaduoti“ ir Berlyną
Socialiniame tinkle „Facebook“ 2023 m. rugpjūtį pradėtos platinti žinutės apie tai, kad Rusijoje išleistame naujame mokykliniame istorijos vadovėlyje VDR prijungimas prie VFR vadinamas „aneksija“.
Nors dalis interneto vartotojų tokį istorijos perrašinėjima vadina atvirai nusikalstamu, atsirado ir tokių, kurie ėmėsi svarstyti, ar Vladimiras Putinas norėtų išlaisvinti buvusią VDR nuo VFR ir tvirtina, kad Berlyne gyvena net „ketvirtadalis mūsų žmonių“.
Kaltinimus Vokietijai neva aneksavus VDR jau kurį laiką platina prorusiški troliai socialiniame tinkle „Facebook“.
Tačiau tokia dezinformacija platinama ne tik rusų kalba.
Pavyzdžiui, puslapis FDJ International / Internacional skelbė apie VDR „aneksijos“ trisdešimtąsias metines dar 2020 metais.
Terminą „aneksija“ kalbant apie Vokietijos suvienijimą vartojo ir Marksistų forumas 2021 metais.
Aneksija – vienašalis aktas
Tarptautinė „Britanikos“ enciklopedija pateikia tokį aneksijos apibrėžimą:
„Aneksija – oficialus aktas, kuriuo valstybė paskelbia savo suverenitetą teritorijoje, iki šiol buvusioje už jos ribų. Skirtingai nuo cesijos, kai teritorija atiduodama arba parduodama sutartimi, aneksija yra vienašalis aktas, įsigaliojantis faktiniu valdymu ir įteisinamas visuotiniu pripažinimu“.
Taigi, visų pirma tai yra vienašalis aktas, kuriuo paskelbiamas suverenitetas teritorijoje. Be to, aneksijos aktas paprastai grindžiamas faktine – karine ir jėgos – aneksuotų žemių kontrole.
Dvi teisėtos sutartys
VDR prijungimas prie VFR įvyko remiantis 1990 m. rugsėjo 12 d. galutinio susitarimo dėl Vokietijos sutartimi, kurią sudarė VDR, VFR, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga.
Šios sutarties pirmąjame straipsnyje numatyta sukurti vieną Vokietijos valstybę, kuri tokiu būdu įgijo visišką suverenią valdžią visoje savo teritorijoje (7 straipsnis).
Tada VFR ir VDR turėjo nuspręsti, kaip bus formuojamas jų vieningas valstybingumas. Suvienijimo sutartį, pagal kurią VDR tapo Vokietijos Federacinės Respublikos dalimi, Liaudies rūmai ratifikavo 299 balsais prieš 80.
Pagal VDR Konstituciją, Liaudies rūmai buvo aukščiausios valdžios organas, turintis teisę keisti Konstituciją (48 straipsnis) ir sudaryti bei nutraukti tarptautinius susitarimus (51 straipsnis).
Taigi Liaudies rūmų sprendimas tapti VFR dalimi buvo priimtas vadovaujantis galiojančia VDR Konstitucija, taip pat remiantis tarptautine sutartimi, kurią sudarė šešios valstybės – JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir SSRS, taip pat VFR ir VDR.
Tuo pat metu VDR teritorijoje tuo metu nebuvo VFR karinių pajėgų, o Vakarų Vokietijos valdžios institucijos nevykdė jokios faktinės kontrolės.
Todėl galima teigti, kad sprendimas dėl Vokietijos suvienijimo niekaip neprieštaravo tarptautinės teisės normoms, o svarbiausia – neatitiko „aneksijos“ sąvokos kriterijų.
1990 m. gegužę VFR ir VDR pasirašė sutartį dėl bendros ekonominės erdvės sukūrimo.
VDR buvo įvesta VFR markė. Faktiškai tai buvo Vokietijos ir valstybių nugalėtojų II pasauliniame kare taikos sutartis.
Pagal šią sutartį Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija ir SSRS atsisakė Vokietijoje ir Berlyne turėtų šalių nugalėtojų teisių.
VFR ir VDR sutiko, kad suvienyta Vokietija atsisakys visų pretenzijų į žemes, esančias į rytus nuo Oderio–Neisės linijos, tą numatė Maskvos sutartis.
Remiantis šia sutartimi 1990 m. spalio 3 d. VDR ir Vakarų Berlynas buvo prijungti prie VFR; Berlynas ne tik de jure, bet ir de facto tapo Vokietijos sostine.
1973 m. rugsėjo 18 d. VFR ir VDR buvo priimtos į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO).
Nuo 1990 m. spalio 3 d. abi Vokietijos susijungė į vieną suverenią valstybę.
Galima daryti prielaidą, kad tezę apie VDR „aneksiją“ aktyviai skleidžia Kremliaus propaganda, siekdama, kad 2014 m. Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo aneksijos suvokimas nublanktų ir dėl to taptų priimtinesnis visuomenės sąmonei tiek pačioje Rusijoje, tiek užsienyje.
15min verdiktas: Melas. VDR prijungimas prie VFR neatitinka aneksijos sampratos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.