Vokietijos teismas leido sekti ultradešiniąją partiją AfD

Vokietijos teismas antradienį nutarė, kad kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) gali būti laikoma įtariama grėsme demokratijai, o tai atveria kelią šalies kontržvalgybos agentūrai sekti šią opozicinę jėgą.
Vokietija
Vokietija / 123RF.com nuotr.

Teismas nurodė atmetęs AfD pernai kovą pateiktą skundą, sutrukdžiusį Federaliniam konstitucijos apsaugos biurui (BfV) įgyvendinti savo planus sekti šią partiją.

Vis dėlto Kelno administracinis teismas padarė išvadą, kad esama „pakankamų požymių, jog AfD viduje esama antikonstitucinių siekių“, sakoma pranešime.

Taigi, BfV dabar galės šią antiislamišką ir prieš imigrantus nusistačiusią partiją įvardyti „įtariamu dešiniojo sparno ekstremizmo atveju“.

Toks statusas suteikia kontržvalgybos agentams teisę sekti partijos ryšius ir naudotis su priedanga veikiančiais informatoriais.

AfD lyderiai mėgino ginčyti, kad partija atsiribojo nuo savo radikaliausių narių, paleidusi ekstremistinės pakraipos „Sparno“ frakciją, vadovautą Bjoerno Hoecke.

Tačiau Kelno teismo teisėjai sakė, kad pagrindiniai šios frakcijos veikėjai tebeturi „reikšmingą įtaką“ partijoje.

Teismas taip pat sukritikavo AfD jaunimo organizacijos ekstremistinę pakraipą. Anot teisėjų, jaunimo organizacijos nariai, kaip ir „Sparno“ šalininkai, įsitikinę, jog „turi būti užtikrintas Vokietijos vokiečių tautinis grynumas ir kad „pašaliečiai“ turėtų būti kiek įmanoma labiau atriboti“.

„Tai prieštarauja pagrindiniam įstatymui“, – sakoma teismo išvadoje.

2013 metais įkurta AfD iš pradžių buvo Europos Sąjungos integracijos priešininkė, bet greitai virto antiimigraciniu judėjimu.

Pasinaudojusi visuomenės pykčiu dėl pabėgėlių ir migrantų antplūdžio 2015–2016 metais, „Alternatyva Vokietijai“ supurtė Vokietijos politikos areną, 2017-aisiais pirmąkart pateko į Bundestagą – nacionalinį parlamentą.

Tačiau vėliau partija susilpnėjo dėl nesiliaujančių vidaus rietenų ir mažėjančio visuomenės dėmesio imigracijos problemai.

Per praeitais metais vykusius parlamento rinkimus AfD gavo tik kiek daugiau kaip 10 proc. balsų, nors per ankstesnius rinkimus ją palaikė beveik 13 proc. rinkėjų, nors kraštutiniai dešinieji mėgino mobilizuoti kritikuojančius vyriausybės įvestus suvaržymus dėl koronaviruso pandemijos.

Sausį Joergas Meuthenas pasitraukė iš partijos bendrapirmininkių, apkaltino AfD per daug pakrypus į dešinę ir demonstruojant polinkį į „totalitarizmą“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų