2015-ųjų liepą 95 metų Oskaras Groeningas buvo teismo pripažintas kaltu dėl „300 tūkst. bendrininkavimo nužudant atvejų“, daugiausiai susijusių su Vengrijos žydų naikinimu dujų kamerose 1944 metais, ir jam buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis ir bylos ieškovai, daugelis kurių yra buvę Aušvico mirties stovyklos nacių okupuotoje Lenkijoje belaisviai, šią teismo nutartį apskundė.
Tačiau Federalinis Teisingumo Teismas (BGH) atmetė jų apeliacijas, palikdamas galioti šiaurinio Liuneburgo miesto žemesnės instancijos tribunolo sprendimą, kuris dabar jau yra galutinis ir neskundžiamas.
„Galiu patvirtinti, kad šiandien mes gavome BGH rugsėjo 20 dienos nutartį, kad pono Groeningo ir ieškovų apeliacijos yra atmestos“, – naujienų agentūrai AFP sakė gynybos advokatas Hansas Holtermannas.
Šis federalinio teismo sprendimas patvirtino teisinį precedentą dėl buvusių nacių nusikaltėlių teismo, kurį 2011 metais sukūrė istorinis apkaltinamasis nuosprendis mirties stovyklos sargybinio Johno Demjanjuko byloje.
Šio proceso metu buvo nuspręsta, kad nebūtina nenuginčijamai įrodyti, jog kaltinamasis įvykdė kokius nors konkrečius žiaurius veiksmus, jeigu jis dirbo koncentracijos stovykloje ir buvo vienas iš nacių žudymo mašinos sraigtelių.
Vis tik J.Demjanuko kaltė, pagal Vokietijos įstatymus, nebuvo iki galo patvirtinta iki pat jo mirties 2012 metais, kadangi dar nebuvo pasibaigęs nuteistojo apeliacijos nagrinėjimo procesas.
Tuo metu O.Groeningas, laukdamas galutinio teismo sprendimo, gyveno savo namuose.
Dabar prokurorai turės nuspręsti, ar O.Groeningas galės atlikti jam skirtą bausmę, nors tai yra mažai tikėtina atsižvelgiant į jo amžių.
50-čiai ieškovų šioje byloje atstovaujančių teisininkų paskelbtame pareiškime sakoma, kad BGH sprendimas yra „svarbi ankstesnės teisėtyros pataisa, kuri atsirado gerokai per vėlai“.
Holokausto aukoms atstovaujančio Tarptautinio Aušvico komiteto Berlyne atstovas Christophas Heubneris sakė, kad po tokio sprendimo pajuto palengvėjimą.
„BGH nutartis galutinai išaiškina, kad visi, dirbę Aušvico stovykloje, turi prisiimti dalį atsakomybės ir kaltės, – sakoma pareiškime. – Tai bus žinia būsimiems teiso procesams dėl genocido“.
Pasak prokurorų, O. Groeningas dirbo mirties stovyklos buhalteriu, rūšiavusiu ir skaičiavusiu iš nužudytųjų paimtus pinigus, kurie suplaukdavo įvairiomis Europos valiutomis.
Anot kaltintojų, dirbdamas stovykloje jis atliko tam tikrą vaidmenį masinėse žudynės, per kurias žuvo milijonai žmonių, ir konkrečiai prisidėjo prie 300 tūkstančių žmonių nužudymo 1944 metais nuo gegužės iki liepos mėnesio.
Iš viso apie 1,1 mln. žmonių, daugiausiai Europos žydų, buvo nužudyti Aušvico-Birkenau stovyklų komplekse nacių okupuotoje Lenkijoje 1940–1945 metais, kol jis buvo išvaduotas Sovietų Sąjungos pajėgų.
