Trečiadienį bendroje su Estijos užsienio reikalų ministru Svenu Mikseriu spaudos konferencijoje Taline S.Gabrelis pažymėjo, kad 2014 metais per NATO viršūnių susitikimą Velse Aljanso narės pažadėjo stengtis didinti išlaidas gynybai.
„NATO valstybės pažadėjo per ateinančius 10 metų judėti išlaidų gynybai padidinimo iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto kryptimi“, – priminė S.Gabrielis.
Tačiau „NATO nenusprendė, kad per 10 metų kiekviena valstybė privalo išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP“, sakė jis.
Pasak jo, „Europa turi pripažinti, jog praėjo laikai, kuomet JAV teko pagrindinė mūsų gynimo našta, nes JAV BVP savo dydžiu palyginamas su Europos BVP ir nėra jokio pagrindo iš JAV reikalauti daugiau“.
Vokietijos diplomatijos vadovas netiki, kad šiuolaikiniame pasaulyje galima užtikrinti saugumą vien išlaidomis gynybai. „Daugumos problemų, susijusių su karais ir pabėgėliais, negalima išspręsti vien išlaidų gynybai didinimu“, – sakė jis.
„Europos saugumas – tai ne nupirkti tankai ir kita įranga, tai – architektūra, diplomatija, darbas daugeliu frontų“, – pažymėjo Vokietijos ministras.
Jis išreiškė nuogąstavimą, kad „Vokietijos išlaidų gynybai padidinimas iki 2 proc. BVP gali sukelti nepatogumų kaimyninėms valstybėms“.
„Privalome pagalvoti, ar tinka Europai tokia Vokietija, kuri į ginkluotę investuoja 60 mlrd. eurų: tiek bus, jeigu bus pasiektas 2 proc. tikslas. Tai reikš tokią karinę persvarą Europoje, kokią, mano nuomone, mūsų kaimynai nebūtinai nori pamatyti“, – sakė ministras.
Tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas S.Mikseris pakartojo ankstesnę savo šalies poziciją dėl būtinybės išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP. Jis pažymėjo, kad Estija yra viena iš nedaugelio NATO narių, kurių išlaidos gynybai atitinka Aljanso rekomenduojamus kriterijus.
Pasak S.Mikserio, Estija yra priversta tokiu būdu reaguoti į Rusijos vadovybės pasirengimą „panaudoti karinę jėgą savo politinėms ambicijoms įgyvendinti“.
„Kadangi Rusijos vadovybė vis dėlto nėra neracionali, jos elgesį galima sulaikyti. Tai reiškia, kad jeigu pasaulinė bendrija, NATO, Europa ... pademonstruos savo bendrą ištikimybę regiono gynybai, šioms grėsmėms galima ... užkirsti kelią. Būtent tai darė NATO, nuosekliai įgyvendindama iš pradžių viršūnių susitikimo Velse, o paskui – Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimus“, – sakė S.Mikseris.
„Mūsų dienomis yra sukurta nauja NATO pozicija dėl sulaikymo mūsų regione“, – pažymėjo jis.
S.Mikseris santūriai įvertino JAV ir Rusijos santykių normalizavimo galimybę ir dėl galimos nesėkmės šioje srityje iš anksto apkaltino Maskvą.
Jis norėtų, kad Rusija vykdytų savo įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus ir atsisakytų „kišimosi į kitų valstybių rinkimų kampanijas ir vidaus reikalus“.
Rusijos sprendimą pripažinti Rytų Ukrainos separatistų išduotus dokumentus S.Mikseris pavadino „prieštaraujančiu Minsko susitarimų dvasiai“.
„Vieninga tarptautinės bendrijos, Europos Sąjungos pozicija – kad norint išspręsti konfliktą būtina gerbti ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakė jis.
Luhansko ir Donecko respublikomis pasiskelbusių Rytų Ukrainos separatistų darinių dokumentų pripažinimą kritiškai įvertino ir S.Gabrielis.
„Tai Vokietijos vyriausybės pozicija, todėl mes taip pat kritikuojame tokį Rusijos sprendimą“, – sakė jis.