Likus vos devyniems mėnesiams iki visuotinių rinkimų nė vienas iš kandidatų nelaikomas aiškiu favoritu užimti septynis dešimtmečius Vokietijos politinėje arenoje dominuojančios partijos pirmininko postą.
Šio posto siekia trys politikai, tačiau jiems sunkiai sekėsi suspindėti per savo kampanijas, aptemdytas neslopstančios COVID-19 pandemijos.
Šeštadienio balsavimas gali atvesti prie dramatiško atitolimo nuo konsensuso ir kompromiso politikos, kurią propagavo A.Merkel, po rugsėjo visuotinių rinkimų planuojanti pasitraukti iš politinės scenos.
Tarp kandidatų užimti CDU pirmininko postą yra kanclerės sąjungininkas Arminas Laschetas – Šiaurės Reino-Vestfalijos, daugiausiai gyventojų turinčios Vokietijos žemės, premjeras.
Tačiau viešosios nuomonės apklausose jis atsilieka nuo A.Merkel ilgamečio varžovo konservatoriaus Friedricho Merzo, leidusio aiškiai suprasti, jog norėtų padėti tašką kanclerės erai.
Trečias kandidatas – užsienio reikalų ekspertas Norbertas Rottgenas – viešosios nuomonės apklausose žengia koja kojon su A.Laschetu.
Ant kortos pastatyta daug – kai kurie apžvalgininkai šeštadienio balsavimą vadina antru pagal svarbą šiais metais po rugsėjo 26 dieną numatytų visuotiniu rinkimų.
Didelė tikimybė, kad šeštadienį laimėjęs politikas ves A.Merkel konservatorius į rinkimus ir galbūt taps jos įpėdiniu, kai kanclerė po 16 metų valdžioje paliks postą.
Tačiau pandemija taip pat sumaišė kortas, todėl neatmestina, kad kažkam kitam pavyks užsitikrinti išsvajotą konservatorių „kandidato į kanclerio postą“ statusą ir vesti juos į rinkimus.
Nėra aiškaus favorito
Artėjant balsavimui konservatorių aljanso politikos sunkiasvoriai, tarp jų A.Merkel administracijos vadovas Helge Braunas, pareiškė tvirtą paramą A.Laschetui, vadinamam „tęstinumo kandidatu“.
CDU regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – Markus Soederis taip pat išsakė paramą A.Laschetui.
Nors A.Laschetas anksčiau buvo įvardijamas aiškiu favoritu, virtinė klaidų valdant pandemiją nusmukdė jo populiarumo reitingus.
Veteranas griežtojo kurso šalininkas F.Merzas žadėjo tapęs pirmininku pakreipti partiją dar labiau į dešinę. Tačiau esama būgštavimų, kad jam stojus prie partijos vairo, atsinaujintų seni nesutarimai ir susiskaldymas.
F.Merzo liberali ekonomikos politika taip pat tikriausiai nesulauktų palaikymo, turint galvoje koronaviruso pandemijos parblokštos Vokietijos ekonomikos padėtį.
Tuo metu pašaliečiu laikomas N.Roettgenas, itin aktyvus socialiniame tinkle „Twitter“, žada modernizaciją.
Nesant ryškaus favorito, girdimi raginamai konservatorių aljansui savo kandidatu į kanclerio postą išrinkti kažką kitą.
Šiuo metu populiariausias yra CSU lyderis ir Bavarijos žemės premjeras M.Soederis, kurio ryžtingas atsakas į pandemiją pelnė jam pagyrimų ir padėjo atsidurti nacionalinės žiniasklaidos dėmesio centre.
Kandidatu taip pat galėtų būti populiarus sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas. Jis jau yra pareiškęs paramą A.Laschetui, tačiau, anot žiniasklaidos, kuluaruose aiškinasi, ar turėtų realių šansų.
Bet kuris iš šių kandidatų, laimėjęs CDU pirmininko rinkimus, „kurį laiką jaus spaudimą“, ypač jei laimės nedideliu balsų skirtumu, sakė Bundesvero universiteto Miunchene politikos mokslų profesorė Ursula Muench.
A.Laschetas „turi resursų“
A.Merkel 2018-aisiais paliko CDU pirmininkės postą, kurį užėmė 18 metų. Pasitraukus kanclerei, parama partijai sumenko ir ją ištiko identiteto krizė nežinant, kaip save pozicionuoti stiprėjant kraštutinių dešiniųjų pozicijoms.
A.Merkel prie partijos vairo pakeitė jos remta kandidatė Annegret Kramp-Karrenbauer.
Tačiau po kelių mėnesių A.Kramp-Karrenbauer atsistatydino, sulaukusi aštrios kritikos dėl savo reakcijos į regioninių rinkimų skandalą.
Dėl koronaviruso krizės buvo atšaukti du anksčiau planuoti partijos susitikimai naujam lyderiui išrinkti.
Penktadienį ir šeštadienį vyksiantis CDU suvažiavimas bus pirmasis istorijoje šios politinės jėgos kongresas, vyksiantis virtualiai. Naująjį lyderį 1 001 delegatas rinks antrąją suvažiavimo dieną.
Jei nė vienam iš kandidatų nepavyks surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų, bus rengiamas antrasis turas. Vėliau delegatai turės patvirtinti savo pasirinkimą paštu. Rezultatai bus paskelbti sausio 22 dieną.
A.Merkel, kurios populiarumas artėjant valdymo pabaigai smarkiai išaugo dėl palankiai vertinamų jos vyriausybės veiksmų kovojant su koronaviruso pandemija, nekart sakė, kad viešai neparems nė vieno kandidato.
Tačiau pernai vasarą lankydamasi Šiaurės Reino-Vestfalijoje ji sakė, kad A.Laschetas „turi resursų“ būti kancleriu.
