Kaip rašo „Spiegel“, taip tikimasi sumažinti nepageidaujamų nėštumų skaičių tarp vargingų gyventojų sluoksnių.
Dar vasarį Brėmeno sveikatos apsaugos senatorė socialdemokratė Ingelore Rosenkoetter pateikė apibendrintas daugybės tyrimų išvadas, kaip nuo nėštumo saugosi iš socialinės paramos gyvenančios moterys. Paskui žemės valdininkai padarė išvadą, kad padėtį būtina kuo skubiau taisyti. Laukiama, kad artimiausiu metu Brėmeno valdžios iniciatyva bus pateikta visų federalinių žemių susirinkimui – Bundesratui.
Jau anksčiau didžiausių labdaros organizacijų, tokių kaip „Pro Familia“ ir „Caritas“, atstovai atkreipė dėmesį, kad 2005 metais sukurta socialinės paramos programa „Hartz-IV“ tiesiogiai susijusi su gausesniu nepageidaujamų nėštumų skaičiumi tarp vargingai gyvenančių bedarbių moterų.
Iki „Hartz-IV“ sukūrimo moterys galėjo iš valdžios reikalauti papildomų išmokų kontraceptinėms priemonėms. Dabar teisę į nemokamas kontraceptines piliules turi tik jaunesnės nei 20 metų moterys. Visoms kitoms moterims numatyta vienoda 13,18 euro suma, skirta vaistams įsigyti. Tuo tarpu kontraceptinės piliulės Vokietijoje kainuoja apie 15 eurų, o spiralė – nuo 150 iki 350 eurų.
Tokiu būdu, kaip akcentuoja sociologė Cornelia Helfferich, daugelis moterų susiduria su rimtais sunkumais planuodamos šeimos sudėtį. Be to, daugelio tyrėjų nuomone, būtina nepamiršti, kad daugelis bedarbių šeimų stokoja atsakomybės jausmo.
Kaip pabrėžia „Spiegel“, Brėmeno iniciatyvą ketina palaikyti Žemutinės Saksonijos ir Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos žemių, susidūrusių su analogiška problema, valdžios atstovai. Berlyno, kuriame gyvena daugiausia socialinės programos „Hartz-IV“ remiamų bedarbių, valdžia jau seniai ant savo pečių perėmė kontracepcijos išlaidas. Vien 2009 metais šiam tikslui iš biudžeto buvo skirti 2 mln. eurų. Kai kurie specialistai teigia, kad nemokamų kontraceptikų dalijimas vargingiesiems teigiamai paveiks šalies ekonomiką.
