Dienraščio „Bild“ paklaustas, ar musulmonų migrantų ir prieglobsčio ieškotojų į didžiausią Europos ekonomiką reiškia, kad islamas dabar yra tapęs neatsiejama Vokietijos dalimi, ministras Horstas Seehoferis atsakė neigiamai.
H.Seehoferis: „Islamas nėra Vokietijos dalis. Vokietiją suformavo krikščionybė – įskaitant (tradiciją), kad sekmadienis yra poilsio diena, bažnytines šventes ir apeigas, tokias kaip Velykos, Sekminės ir Kalėdos.“
„Islamas nėra Vokietijos dalis. Vokietiją suformavo krikščionybė – įskaitant (tradiciją), kad sekmadienis yra poilsio diena, bažnytines šventes ir apeigas, tokias kaip Velykos, Sekminės ir Kalėdos“, – sakė jis.
„Tarp mūsų gyvenantys musulmonai, savaime aišku, yra Vokietijos dalis. Žinoma, tai nereiškia, kad mes dėl klaidingai suvokiamos pagarbos turėtume aukoti mūsų tradicijas ir papročius“, – pridūrė H. Seehoferis.
Vokietijos musulmonų bendruomenę, kaip manoma, sudaro apie 4,5 mln. žmonių. Apie 1,8 mln. jų yra Vokietijos piliečiai.
Dauguma jų yra kilę iš darbininkų, pakviestų į Vokietiją praeito amžiaus 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais.
Ši bendruomenė reikšmingai padidėjo nuo 2015 metų į šalį atvykus daugiau kaip milijonui prieglobsčio ieškotojų iš konfliktų krečiamų musulmoniškų šalių, tokių kaip Sirija ir Afganistanas.
Provokuojantys H.Seehoferio komentarai nuskambėjo praėjus dviem dienoms po A.Merkel prisaikdinimo vadovauti naujai dešiniųjų ir kairiųjų „didžiosios koalicijos“ vyriausybei.
Dažnai dėl savo pasisakymų dėmesio centre atsiduriantis H.Seehoferis, Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) vadovas, yra ministrų kabineto naujokas. CSU yra A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) seserinė partija Bavarijoje.
Jo vadovaujama išplėsta ministerija taip pat yra atsakinga už pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo programas. Šiems klausimams daug dėmesio skiria ultradešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) per rugsėjį vykusius visuotinius rinkimus surinkusi 13 proc. balsų.
2006 metais įtakingas konservatyviojo sparno politikas Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), tuomet buvęs A.Merkel pirmojo kabineto vidaus reikalų ministras, pareiškė, kad islamas yra Vokietijos ir Europos dalis. Tačiau šis jo pareiškimas nesukėlė didelės reakcijos.
A.Merkel tvirtai palaikė musulmonų integraciją ir ne kartą yra sakiusi, kad islamas ir jį išpažįstantys žmonės yra Vokietijos dalis. Kanclerė taip pat gynė savo poziciją per pabėgėlių antplūdžio piką.
2010 metais tuometis Vokietijos prezidentas Christianas Wulffas pakartojo šią frazę, bet jo žodžiai išprovokavo aštrius nacionalinius debatus. Dešiniojo konservatyviojo sparno atstovai kaltino jį neigiant Vokietijos krikščioniškas ir judėjiškas šaknis.
A.Merkel tvirtai palaikė musulmonų integraciją ir ne kartą yra sakiusi, kad islamas ir jį išpažįstantys žmonės yra Vokietijos dalis. Kanclerė taip pat gynė savo poziciją per pabėgėlių antplūdžio piką.
Jos atstovas Steffenas Seibertas penktadienį priminė, kad Vokietijos konstitucija gina tikėjimo laisvę, ir sakė, kad vyriausybė plės dialogą su musulmonų bendruomene, pradėtą W.Schaeuble 2006 metais.
H.Seehoferio komentarai tikriausiai padidins įtampą neseniai CDU/CSU koalicijoje su Socialdemokratų partija (SPD), iš naujo suformuotoje po kelis mėnesius trukusio politinio paralyžiaus.
Tuo tarpu opozicinės Žaliųjų partijos politikas Juergenas Trittinas griežtai sukritikavo H. Seehoferį ir sakė, kad ministro dėstoma atskirties pozicija bus „katastrofinė“ ir tik išeis į naudą prieš imigrantus nusistačiusiai AfD.
