Pasak laikraščio, nuo birželio mėnesio Vokietijos gynybos ministerijoje kelis kartus per mėnesį reguliariais intervalais vyksta aukšto lygio susitikimai, kuriuose dalyvauja ir ministrė Christine Lambrecht. Ukrainos pusė visuomet prašė padidinti ginklų, kuriuos Vokietija jau tiekia, tiekimą.
Kalba eina apie haubicas „Panzerhaubitze 2000“, kurių federalinė vyriausybė pateikė dešimt, ir daugkartinių raketų paleidimo sistemas „Mars II“, kurių buvo pateiktos trys.
Be to, Kyjivas paprašė leidimo eksportuoti Vokietijos pramonės siūlomus pagrindinius kovinius tankus ir šarvuočius. Balandžio mėn. Ukraina iš ginklų grupės „Rheinmetall“ gavo pasiūlymą pirkti 100 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 88 pagrindinius kovos tankus „Leopard 1“, įskaitant mokymus ir šaudmenis, iš viso už 268 mln. eurų. Gamintojo teigimu, šios transporto priemonės bus „greitai prieinamos“. Atitinkamas eksporto prašymas buvo pateiktas nedelsiant, tačiau per pastaruosius keturis mėnesius kancleris į jį neatsakė.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas praėjusią savaitę asmeniškai telefonu kalbėdamasis su Ch.Lambrecht išsakė šiuos prašymus. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas tą patį padarė rugpjūčio 4 d. telefoninio pokalbio su kanclerės patarėju užsienio politikos klausimais Jensu Pletneriu metu.
„Visi mūsų prašymai visada buvo registruojami. Tačiau kol kas tai neturėjo jokio poveikio“, – apie susitikimus Vokietijos gynybos ministerijoje pasakojo Ukrainos vyriausybės atstovai.
Per derybas Gynybos ministerija netgi teigė, kad likusios įrangos reikia pačiam Bundesverui, nes Vokietija turi vykdyti savo įsipareigojimus Aljansui rytiniame NATO flange.
Remdamasis šiuo argumentu Olafas Scholzas jau atmetė sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Vokietijos gynybos ministerija, atsakydama į dienraščio „Die Welt“ užklausą, pareiškė, kad ministerija „įvairiais lygmenimis palaiko ryšius su Ukrainos puse“, siekdama suteikti Ukrainai „geresnę paramą kovoje su Rusijos agresoriumi“, tačiau nepateikė jokios konkrečios informacijos.
