Birželį įvykę Europos Parlamento rinkimai parodė, kad parama Žaliųjų partijai smarkiai sumažėjo.
Šį mėnesį partija prastai pasirodė per rinkimus trijose rytinėse Vokietijos žemėse. Rinkėjai žaliuosius pašalino iš parlamentų dviejose žemėse, įskaitant Brandenburgą, kur rinkimai vyko šį sekmadienį.
Vienas iš žaliųjų lyderių Omidas Nouripouras (Omidas Nuripuras) pareiškime reporteriams sakė, kad rezultatai Brandenburge „parodo didžiausią per dešimtmetį mūsų partijos krizę“.
„Būtina ir įmanoma įveikti šią krizę“, – sakė jis ir pridūrė, jog partijos vadovybė nusprendė, kad „reikalinga nauja pradžia“ ir kad „atėjo laikas šios puikios partijos likimą atiduoti į naujas rankas“.
O. Nouripouras ir Ricarda Lang (Rikarda Lang) vadovavimą partijai perėmė 2022-ųjų pradžioje, jų pirmtakams Robertui Habeckui (Robertui Habekui) ir Annalenai Baerbock (Analenai Bėrbock) pradėjus dirbti O. Scholzo vyriausybėje – atitinkamai vicekanclerio ir užsienio reikalų ministro postuose.
Nuo to laiko Žaliųjų partijos – kaip ir kitų koalicijos partnerių – populiarumas mažėjo. Visos šalies mastu dabar pirmauja opozicinis konservatorių blokas, bet tvirtas pozicijas turi ir kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Visuotiniai rinkimai Vokietijoje vyks kitais metais.
Nacionalinė vyriausybė – nelabai patogus O. Scholzo centro kairės socialdemokratų, kairiosios pakraipos žaliųjų ir verslui palankių laisvųjų demokratų derinys – supykdė vokiečius ilgais barniais dėl prastai paaiškintų projektų.
Tarp jų yra R. Habecko Ekonomikos ir klimato ministerijos parengtas planas iškastinio kuro deginimu pagrįstas šildymo sistemas pakeisti „žalesnėmis“ alternatyvomis. Žalieji, pasisakantys už tai, kad Vokietija atsisakytų atominės energijos, ir palyginti liberaliai žiūrintys į migraciją, dažnai nesutaria su laisvaisiais demokratais, kurių populiarumas per šio mėnesio žemių rinkimus smuko iki mikroskopinio lygio.
Tuo metu Vokietijos ekonomikai labai sunku bent kiek augti.
Naujus žaliųjų lyderius ketinama išrinkti per jau anksčiau suplanuotą partijos suvažiavimą lapkričio viduryje, sakė O. Nouripouras.
„Reikia naujų veidų, išvesiančių partiją iš krizės, – sakė R. Lang. – Galite numanyti, kad šis sprendimas nėra lengvas, bet mes jį darome iš įsitikinimo.“
Nei O. Nouripouras, nei R. Lang nepriklauso O. Scholzo ministrų kabinetui ir jų sprendimas nepaveikia penkių vyriausybėje dirbančių žaliųjų.
Per Europos Parlamento rinkimus žalieji gavo tik 11,9 proc. balsų, nors prieš penkerius metus už juos balsavo 20,5 proc. rinkėjų. Žaliaisiais nusivylė daugiausia jaunimas. Per praėjusius Vokietijos nacionalinius rinkimus 2021 metais, kai A. Baerbock vadovaujama partija pirmą kartą siekė kanclerio posto, ji gavo 14,8 proc. balsų.
Liepą A. Baerbock sakė, kad per kitus rinkimus, numatomus 2025 metų rugsėjį, nebesieks aukščiausio posto. Partija dar nenusprendė, ar vėl kels savo kandidatą į kanclerius, tačiau daug kas mano, kad R. Habeckas norėtų būti kandidatas.
Vokiečių naujienų agentūrai DPA R. Habeckas sakė, kad lyderių atsistatydinimas labai pasitarnaus partijai ir kad „jie sudaro sąlygas stipriai naujai pradžiai“.
