Saksonija-Anhaltas yra tarp mažiausių Vokietijos žemių – joje gyvena tik 2,2 mln. žmonių. Tačiau šie regioniniai rinkimai įgijo didelę reikšmę, nes A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) čia labai atkakliai varžosi su kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
AfD pergalė būtų triuškinantis smūgis konservatoriams ir labai susilpnintų ir taip netvirtas CDU naujojo lyderio Armino Lascheto pozicijas prieš rugsėjo 26 dieną įvyksiančius Vokietijos nacionalinius rinkimus, kuriuose A.Merkel perrinkimo nebesieks.
„Jei sekmadienį pasirodys, kad AfD yra šiek tiek stipresnė už CDU, tuomet galėtų vykti debatai dėl CDU kadrų ir. CDU padėtis susilpnėtų“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Hajo Funke iš Berlyno laisvojo universiteto.
Vienoje rinkimų apylinkėje Magdeburge rinkėjas Thomas Kibele AFP išreiškė viltį, jog „balsuos daug žmonių, aktyvumas bus didelis ir parodysime, kad populistinės partijos iš esmės neturi šansų“.
„Galvoju, kad šiandien pirmaus CDU. Po jos, deja, bus AfD, o tada pamatysime“, – sakė rinkėjas Karlas Muelleris.
A.Merkel partija šioje žemėje dešimtmečius buvo dominuojanti jėga ir nuo šalies suvienijimo 1990 metais laimėjo visus, išskyrus vienus, regioninius rinkimus.
Tačiau per praėjusius žemės rinkimus 2016 metais AfD čia užėmė tvirtas pozicijas, pasinaudojusi pykčiu dėl A.Merkel 2015-ųjų sprendimo įsileisti migrantų srautą iš konfliktų draskomų šalių, tokių kaip Sirija.
Per anuos rinkimus CDU surinko 30 proc. balsų ir sudarė koaliciją su socialdemokratais (SPD) bei žaliaisiais. AfD laimėjo 24 proc. balsų.
Naujausios apklausos, kurių rezultatus penktadienį paskelbė dienraštis „Bild“, rodo, kad CDU turėtų surinkti 27 proc. balsų – procentu daugiau nei AfD.
Prieš elitą
Nors nacionaliniu lygiu parama AfD pastaraisiais mėnesiais nekinta ir yra maždaug 10–12 proc., partija tebėra populiari buvusios Rytų Vokietijos žemėse.
Neseniai ji ėmė vaizduoti save kaip partiją, kritikuojančią A.Merkel griežtas karantino priemones, ir sustiprino kovotojos su politiniu elitu reputaciją, tad ją ėmė remti ne vien prieš imigraciją nusistatę rinkėjai.
AfD Saksonijos-Anhalto žemėje negalės valdyti, net jei laimės, nes visos kitos partijos atmetė galimybę formuoti aljansą su ja.
Tačiau pralaimėjimas AfD, kaip pavadino žurnalas „Spiegel“, būtų katastrofa A.Laschetui, balandį paskirtam konservatorių kandidatu į kanclerius.
„Laschetui skubiai reikia kokios nors sėkmės, kad jis galėtų nacionalinei rinkimų kampanijai sutelkti Sąjungą aplink save, – rašė žurnalas. – Mažiausiai jam reikėtų jo partijoje atsinaujinusių debatų apie AfD, o jie būtų nesustabdomi rinkimų pralaimėjimo Saksonijoje–Anhalte atveju.“
Prasčiausi rezultatai
A.Merkel rengiantis pasitraukti, konservatoriai jau paryrė rinkimų nesėkmių – jiems pakenkė pyktis dėl vyriausybės atsako į pandemiją ir korupcijos skandalas dėl medicininių kaukių kontraktų.
Per praėjusius regioninius rinkimus kovo mėnesį – Reino krašto–Pfalco ir Badeno-Viurtembergo žemėse – CDU rezultatai buvo prasčiausi per istoriją.
A.Merkel pakreipus CDU politinio spektro centro link, partija iš esmės atsidūrė tarp dviejų frontų: kraštutinių dešiniųjų AfD ir centro kairės žaliųjų.
A.Laschetas žadėjo, kad CDU išliks „politinio vidurio jėga“.
Tačiau politikos analitikas Oskaras Niedermayeris AFP sakė, kad realybėje rinkėjai šalies rytuose linkę būti „didesni konservatoriai ir nacionalistai“ nei rinkėjai vakaruose.
Pasak jo, tai reiškia, kad CDU reikia šalies rytuose ir vakaruose akcentuoti skirtingus dalykus, jei partija nori išsaugoti didelę rinkėjų grupę.
„Ta nelengva užduotis“, – pridūrė O.Niedermayeris.
