Nurodoma, kad sprendimas priimtas kilus susirūpinimui dėl šių asmenų keliamos grėsmės demokratijai ir ryšių su dešiniojo sparno ekstremizmu.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas Vokietijos judėjimo „Querdenker“ nariams. Šis judėjimas iškilo kaip garsiausias balsas prieš kovos su koronavirusu priemones ir aktyvus sąmokslo teorijų, kuriomis neigiami pagrindiniai faktai apie pandemiją, propaguotojas.
Kai kurie protestų organizatoriai „aiškiai pademonstravo, kad jų darbotvarkė apima ne vien protestų prieš vyriausybės... priemones mobilizavimą“, sakoma ministerijos pareiškime.
Atrodo, kad pagrindinis šių žmonių tikslas yra „visam laikui pakirsti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir jų atstovais“, nurodė ministerija.
Jie taip pat įtariami pastangomis užmegzti ryšius su dešiniojo sparno ekstremistais, tokiais kaip „Reichsbuerger“, keliančiais klausimus dėl dabartinės Vokietijos Federacinės Respublikos teisėtumo, taip pat antisemitinių komentarų ir „QAnon“ mitų skleidimu.
Šie ekstremistai skatina šalininkus ignoruoti oficialius nurodymus ir ginčija valstybės monopoliją dėl jėgos naudojimo.
Po ministerijos pareiškimo šalies žiniasklaida pranešė, jog federalinė kriminalinė policija (BKA) informavo parlamentarus, praėjusią savaitę balsavusius už karantino priemonių griežtinimą, kad jų vardai skelbiami per socialinę platformą „Telegram“ platinamame vadinamajame „Vokietijos politikų mirties sąraše“.
„Tai vieno asmens žinutė. Ji nedidina grėsmės lygio“, – sakoma BKA laiške, kurį matė naujienų agentūra DPA.
Pastaruosius vienus metus rengtose „Querdenker“ demonstracijose dalyvavo tūkstančiai žmonių, kartais – dešimtys tūkstančių. Per šias demonstracijas skiepų priešininkai ir sąmokslo teorijų šalininkai žygiuodavo drauge su neonaciais ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nariais.
Šiuos mitingus policija iškart imdavosi vaikyti, nes protestuotojai nesilaikydavo taisyklių dėl socialinio atstumo ir kaukių dėvėjimo. Kartais per šias demonstracijas kildavo susirėmimų.
Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis žurnalistams sakė, kad stebėsenos tikslas yra „užkirsti kelią problemoms ir nusikaltimams“.
Kad žvalgybos pareigūnai teisiškai galėtų pradėti stebėti kai kurias judėjimo dalis, Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV) turėjo sukurti visiškai naują grupių kategoriją, nes „Querdenkers“ nebuvo galima priskirti prie jau buvusių dešiniojo sparno, kairiojo sparno ar islamo ekstremizmo kategorijų.
Naujoji kategorija skirta grupėms, kurios, kaip įtariama, yra „antidemokratinės ir/ar neigiančios valstybės teisėtumą pavojų saugumui keliančiu būdu“.
Sukūrus šį apibrėžimą žvalgybininkai gali rinkti duomenis apie asmenis ir jų veiklą, o tarp vėlesnių žingsnių gali būti šių asmenų sekimas ir jų pokalbių pasiklausymas.
BfV jau stebi opozicinę antiislamišką, antiimigracinę AfD.
