Nuo PKM iki „Patriot“
Novayagazeta.eu konstatuoja, kad Vakarai Ukrainai pasiryžo pradėti tiekti rimtą šarvuotąją techniką, ir apžvelgia, ką ta technika sugeba ir kaip teoriškai galėtų paveikti įvykių eigą fronte.
JAV oficialiai paskelbė apie 50 pėstininkų kovos mašinų (PKM) „M2 Bradley“ perdavimą. Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo biuras paskelbė apie ketinimą siųsti Kijevui PKM „Marder“. Prancūzija Ukrainai suteiks ratinių šarvuočių AMX-10RC. Volodymyras Zelenskis tai pareiškė savo „Telegram“ kanale po pokalbio telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Prancūzų mašinos, dažnai vadinamos lengvaisiais tankais, turi modernią taikymo sistemą, yra ginkluotos rimta 105 mm patranka ir gali pataikyti į taikinius iki dviejų kilometrų atstumu.
Danija ketvirtadienį pareiškė, kad padovanos Ukrainai 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų CAESAR, Jungtinė Karalystė nusiųs 600 raketų „Brimstone“, Švedija – artilerijos sistemų „Archer“, 50 kovos mašinų CV90 ir kitos ginkluotės.
Be to, Jungtinės Valstijos ir Vokietija atsiųs Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms oro gynybos sistemų „Patriot“. Į Ukrainą iš Jungtinių Amerikos Valstijų taip pat bus atgabentos savaeigės haubicos „M109 Paladin“ ir velkamoji artilerija. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat toliau gaus modernizuotus sovietinius tankus T-55 ir T-72 iš buvusio socialistinio lagerio šalių.
Kiekybinis ir kokybinis pokytis
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas prieš kurį laiką interviu leidiniui „The Economist“ teigė, kad pergalei pasiekti jam reikia lendlizu gauti 300 tankų, 600–700 PKM ir šarvuočių, taip pat 500 haubicų.
„Anksčiau Vakarai netiekė Ukrainai savo gamybos sunkiosios šarvuotosios technikos, išskyrus zenitinius tankus, – aiškina Izraelio karo ekspertas Davidas Sharpas. – Dabar beveik vienu metu buvo paskelbta apie precedento neturintį Amerikos pagalbos paketą, taip pat Prancūzijos ir Vokietijos pagalbos paketus. Kalbame apie 100 mašinų: Vokietija pateiks 40 „Marder“, JAV – 50 „Bradley“, Prancūzija – 10 AMX-10. Aš tai vertinu kaip Vakarų šalių signalą Rusijai, kad jos pasirengusios pereiti prie kito kiekybinio ir kokybinio tiekimo lygio. Vakarai tarsi sako: „Kad ir ką būtumėte sumanę, jūsų planai neišsipildys!“
Pasak D.Sharpo, tinkamai naudojami sunkieji pabūkliniai šarvuočiai AMX-10 su galinga 105 mm patranka gali spręsti daugybę problemų mūšio lauke: nuslopinti ugnies tašką, paremti pėstininkus, sunaikinti priešo šarvuotąsias transporto priemones ir tankus. Šiluminio vaizdo kamera ir ugnies valdymo sistema leidžia šiai transporto priemonei aptikti taikinį dideliu atstumu bet kuriuo paros metu, o dėl didelio manevringumo ir greičio ji gali apšaudyti tą taikinį ir pasislėpti, nerizikuojant menkai apsaugotos įgulos saugumu.
Pagal įgulos ir desanto apsaugą bei ginkluotę, PKM „Bradley“ ir „Marder“ yra pranašesnės už šiuo metu kariaujančių šalių naudojamus rusiškus BMP-1, BMP-2 ir BMP-3. Būtent tokių lengvųjų šarvuočių šiuo metu Ukrainai labiausiai reikia.
„Iš šios išvardintos ginkluotės partijos būtų galima suformuoti tris bataliono komplektus, – teigia D.Sharpas. – Akivaizdu, kad po to bus ir naujų pristatymų. Pakete taip pat yra dar 200 šarvuočių, kurie liko mažiau pastebėti. Pavyzdžiui, amerikiečiai duoda dar 100 šarvuočių M113. Juose nėra sunkiosios ginkluotės, tačiau šio šarvuoto transporterio valdymo lengva išmokti, jį paprasta remontuoti ir jį galima apginkluoti stambaus kalibro kulkosvaidžiu ar automatiniu granatsvaidžiu. Šiomis transporto priemonėmis ukrainiečiai galės manevruoti puolamosiose ir gynybinėse operacijose. Šiaip ar taip, puola pėstininkai, todėl labai svarbu turėti reikalingą PKM skaičių. Galime suskaičiuoti, kad Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Vokietija kartu Ukrainai atsiųs apie 300 šarvuočių. Tai yra maždaug pusė to, ko prašė Valerijus Zalužnas. Aš tai vertinu kaip kiekybinį ir kokybinį tiekimo pokytį.“
Ekspertų teigimu, amerikiečių ir vokiečių PKM yra gana grėsminga jėga mūšio lauke. Pavyzdžiui, Irako kampanijos metu būtent „Bradley“ su ant jų sumontuotomis prieštankinėmis valdomomis raketomis sunaikino daugiau priešo šarvuotosios technikos nei įprasti tankų junginiai.
Pirmieji vakarietiški tankai
„Pentagono atstovas, anonsuodamas naujausią pagalbos paketą, sakė, kad Ukraina ruošiasi bendrosioms kautynėms, – sako BBC korespondentas Pavelas Aksionovas. – Tokioms kautynėms reikia įvairiausios technikos: PKM, tankų, artilerijos, apmokytų pėstininkų ir t. t.“
Galimybė perduoti Ukrainai vakarietiškų tankų svarstoma jau daug mėnesių. Tik klausimas, kuri šalis pirmoji išdrįs peržengti šį svarbų psichologinį barjerą.
„Galima prognozuoti, kad tarp artimiausių tiekimų bus ir vakarietiškų sunkiųjų tankų, – sako Davidas Sharpas. – Nereikėtų pamiršti, kad sovietų gamybos T-72 ir modernizuoti T-55 jau seniai reguliariai tiekiami Ukrainai. Pagalvokite, Vakarai jau perdavė Ukrainai daug pažangesnių sistemų. Akivaizdu, kad tie patys HIMARS pasitarnavo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms labiau nei pora tankų batalionų.“
Dar sausio 11 d. pasirodė pranešimų, kad Didžiosios Britanijos valdžia pirmoji nusprendė suteikti Ukrainai tankų. Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas paprašė gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o artimiausiomis savaitėmis išnagrinėti tankų suteikimo klausimą, kad „būtų galima toliau ir greičiau pažengti teikiant paramą Ukrainai, įskaitant tankų suteikimą“. Sprendžiant iš to, kas pasakyta, kalba gali eiti apie britų tankus „Challenger 2“.
„Spartiname paramą Ukrainai, teikdami naujos kartos karines technologijas, kurios padės laimėti karą“, – sakė Didžiosios Britanijos premjero biuro atstovas. – Akivaizdu, kad kovos tankai gali suteikti ukrainiečiams galimybę pakeisti karo eigą.“
Įkandin britų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Varšuva planuoja Ukrainai atiduoti keliolika vokiškų tankų „Leopard“. Savo „Leopard“ Ukrainai perduoti pasirengusi ir Suomija bei kelios kitos šalys, tačiau tokiam žingsniui reikalingas šalies gamintojos, Vokietijos, pritarimas. O jo vis nėra.
„Leopard“ prieš „Proryv“
NATO priklausančios Europos šalys turi daugiau kaip du tūkstančius tankų „Leopard“. Jei visos jos „susimes“, Ukrainai jų gali būti perduota ir keli šimtai, net jei Vokietija nepradės gaminti naujų tankų konkrečiai Ukrainos poreikiams.
Ctrana.online išnagrinėjo, kuo „Leopard“ skiriasi nuo jiems priešpastatomų rusiškų tankų ir ar jie gali pakeisti situaciją fronte Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudai.
Palyginimui paimsime masiškiausią Lenkijos kariuomenėje „Leopard“ modelį – 2A4. Labai tikėtina, kad Ukrainai bus tiekiamas šis modelis, o ne naujesni, kuriuos taip pat turi Lenkijos ginkluotosios pajėgos, tačiau mažesniais kiekiais. Beje, 2A4 apskritai yra masiškiausias „Leopard“ modelis.
Pirmiausia palyginkime jį su Rusijos pagrindiniu kovos tanku T-90M („Proryv“), apie kurio tiekimą į frontą Ukrainoje pastaruoju metu nuolat praneša Rusijos žiniasklaida.
Manoma, kad Ukrainai perduosimų „Leopard“ skaičius greičiausiai bus panašus į priešo turimų „Proryv“ skaičių. Įvairių šaltinių duomenimis, „specialiosios karinės operacijos“ pradžioje Rusija turėjo apie šimtą tokių mašinų, tačiau pastaraisiais mėnesiais pranešama, kad „Uralvagonzavod“ pradėjo aktyviai jas gaminti ir tiekti į frontą.
Nežinoma, kiek jų Rusija turi dabar. Buvo pranešta, kad Ukraina tris tokius tankus perėmė kaip trofėjus (t. y. jie aktyviai kovoja Ukrainos pusėje). Sausio 12 d. gamintojas „Uralvagonzavod“ atsiskaitė, kad pagal Rusijos gynybos ministerijos užsakymą išsiuntė armijai naujų „Proryv“. Be to, nuolat gaunama pranešimų, kad naujieji T-90M dalyvauja mūšiuose.
Taip pat galime palyginti „Leopard“ su dar dviem rusiškais tankais, su kuriais masiškiausiai kovojama Ukrainoje, – T-72 ir T-80 (daugiau ar mažiau modifikuotomis jų versijomis).
Šarvai ir apsauga. Apsauga nuo prieštankinių ginklų, ypač minų, granatų ir padegamųjų mišinių, yra vienas iš pagrindinių šio „Leopard“ modelio pranašumų. Visos šios apsaugos priemonės buvo išbandytos Afganistane, kur prieštankinius ginklus masiškai naudojo talibai, beje sugebėję sunaikinti devynis „Leopard“ tankus.
Vokiečių tankas turi automatinę ugnies gesinimo ir sprogmenų slopinimo sistemą, patobulintą bokštelį, šarvuotą volframo ir titano elementais.
Tačiau teigiama, kad rusų T-90M taip pat turi apsaugą: nuo rankinių granatsvaidžių tanko galą ir bokštelį saugo prieškumuliatyviniai groteliniai ekranai. Tiksli informacija apie kitą tanko šarvuotę yra įslaptinta ir neskelbiama.
Paskutinių modifikacijų T-72 ir T-80 tankuose naudojama dinaminė kombinuotų medžiagų apsauga. Šarvų storis svyruoja nuo 450 mm iki 500 mm. Tai galima palyginti su vokiečių tanku, kurio aptariamo modelio priekiniai šarvai yra 450 mm storio.
„Leopard“ apsaugos vis dėlto nereikėtų pervertinti. Sirijoje su Turkijos kariuomene kovojančios kurdų sukarintos grupuotės ne kartą yra juos pamušę nešiojamomis raketų sistemomis (Rusijos žiniasklaida teigė, kad tai buvo sovietinės „Fagot“ sistemos).
Manevringumas. „Leopard“ kovinis svoris yra 55 tonos, o „Proryv“ – 48 tonos. Abiejų modelių greitis kelyje yra vienodas – apie 70 kilometrų per valandą. Nors „Proryv“ turi mažesnę variklio galią, tačiau dėl mažesnio svorio greičio rodikliai yra vienodi.
Kalbant apie kreiserinio nuotolio rodiklius, abiejų tankų duomenys skiriasi. Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad T-90 nuotolio rida – 550 kilometrų. „Leopard“ gamintojas „Krauss-Maffei“ savo interneto svetainėje nurodo, kad 2A4 su pilnu baku nuvažiuoja 450 kilometrų.
„Leopardai“ yra daug sunkesnis už senesnius rusiškus modelius (55 tonos, palyginti su 46 tonomis T-80U ir 44,5 tonos T-72), tačiau tai kompensuoja galingesniu varikliu (1500 AG, palyginti su 1250 ir 840 AG).
Amerikiečių žurnalas „Popular Mechanics“ teigia, kad pagrindinis T-80 trūkumas – nepatikimas dujų turbininis variklis, vartojantis labai daug degalų, o dėl to kyla logistikos problemų.
Ugnies galia. Visi trys rusų tankai turi 125 mm lygiavamzdžius pabūklus, o „Leopard“ – 120 mm. Tuo pat metu vokiškasis modelis turi dviem sviediniais daugiau nei „Proryv“ (42 prieš 40), o ekspertai L44 patrankos kumuliatyvinį užtaisą vadina geriausiu savo klasėje.
„Leopard“ patranka dviejų kilometrų atstumu pramuša iki 560 mm tanko šarvus. Manoma, kad rusų pagrindinis tankas turi ilgesnio nuotolio patranką, galinčią naikinti taikinius iki 4 kilometrų (kitais duomenimis – iki 5 kilometrų) atstumu, o „Leopard“ – 3,5 kilometro atstumu.
Abu tankai ginkluoti kulkosvaidžiais. T-90 taip pat turi valdomąsias raketas, galinčias 5 kilometrų atstumu atakuoti bet kokius taikinius (nuo šarvuočių iki sraigtasparnių ir apkasų).
Ant „Leopard“ taip pat gali būti įrengtos raketų sistemos. Pavyzdžiui, nuo 2005 m. izraeliečiai ant šio tanko montuoja prieštankines raketas LAHAT.
Be to, 2A4 įrengti termovizoriniai taikikliai ir visiškai skaitmeninė ugnies valdymo sistema.
Lyginant su T-80 ir T-72, teigiama, kad jų sviedinių smogiamosios savybės panašios į „Leopard“ – jie prasiskverbia per 560 milimetrų šarvą iki dviejų kilometrų atstumu. Tačiau, skirtingai nei vokiškas tankas, T-72 neturi automatinės ugnies valdymo sistemos (T-80, kaip ir T-90, ją jau turi).
Kaip „Leopard“ pakeistų padėtį fronte
„Leopardai“ tradiciškai užima pasaulio tankų reitingo pirmąją vietą. Jie laikomi geriausiais tankais pasaulyje. Tačiau Rusijos ekspertai dažnai su tuo nesutinka ir teigia, kad jie neva nusileidžia jų T-90. Tikėtina, kad šių diskusijų rezultatai paaiškės mūšio lauke.
Tačiau akivaizdu, kad „Leopard“ yra gerokai galingesni ginklai už dabar Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamus tankus (daugiausia T-64, T-72 ir jų modifikacijas). Todėl Ukrainos kariuomenei vokiečių tankai yra neabejotinas pastiprinimas.
Tačiau, kaip ir PKM tiekimo istorijoje, šiuo atveju klausimas yra perduosimų tankų skaičius ir jų pristatymo laikas.
Tankų skaičius yra labai svarbus. Nes rusai turi pakankamai sistemų, kad pamuštų „Leopard“ (visų pirma įvairių sistemų prieštankinėmis raketomis), o jei tankai bus naudojami mūšio lauke, bus ir nuostolių. Taip, tai padaryti bus sunkiau nei T-64 ir T-72 aveju, tačiau, kaip rodo patirtis Afganistane ir Sirijoje, įmanoma. Rusijos armija turi geresnes galimybes tai padaryti nei Talibanas ar Sirijos kurdai.
Tai reiškia, kad nuostoliai turės būti nedelsiant kompensuoti (atskiras klausimas, ar bus įmanoma Ukrainoje įrengti remonto bazes apgadintiems „Leopard“, kad nereikėtų jų vežioti į NATO šalis).
Svarbu ir tai, kada bus pristatyti „Leopard“ ir per kiek laiko bus apmokytos ukrainiečių įgulos jais naudotis. Jei procesas užsitęs pusę metų, per tą laiką rusai galėtų bent jau dar labiau sustiprinti savo gynybines pozicijas Melitopolio kryptimi (kur daugelis tikisi didelio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio). Arba net plėtoti savo puolimą.
Visi šie kintamieji lems, kokį poveikį turės Vakarų tankų pagalba Ukrainai.
Haubicos ir kiti pabūklai
Dar vienas žingsnis gausinant paramos nomenklatūrą tapo JAV valdžios institucijų pažadas suteikti Ukrainai savaeigių haubicų „Paladin“. Iki šiol Jungtinės Valstijos tiekė tik velkamąją artileriją ir salvinės ugnies reaktyvines sistemas, bet ne savaeiges haubicas. Kyjivas anksčiau buvo gavęs savaeigių haubicų iš vokiečių, prancūzų ir lenkų, o dešimtis mažiau modernių M109 modelių Ukrainai jau buvo perdavę norvegai, britai, latviai ir net, atrodo, italai. 18 pabūklų „Paladin“, kurie yra pažangiausia M109 versija, siuntimas taip pat yra žingsnis į priekį ir pačioms JAV. Jei šias savaeiges haubicas valdo patyrę kariai, net ir tokio jų skaičiaus užtenka, kad būtų pasiekta sėkmė viename konkrečiame fronto ruože.
Be to, dar 36 buksyruojamieji 105 mm kalibro pabūklai. Viename pakete 54 skirtingų tipų pabūklai yra didelis skaičius.
Lieka aktualus klausimas dėl ekipažų šioms mašinoms, o taip pat gaunamoms pėstininkų kovos mašinoms ir šarvuočiams apmokymo. Kaip sako P.Aksionovas, Ukrainoje jau yra keletas „Bradley“ vairuotojų mechanikų. Juk reaktyvinės salvinės ugnies sistemos M270 (vikšriniai HIMARS analogai), sukurtos ant tos pačios bazės, jau seniai tiekiamos į Ukrainą ir gerai įsisavintos. Taip pat ir pasirengimas naudoti „Leopard 2“ gali būti atliekamas su savaeigiais artilerijos pabūklais „Panzerhaubitze 2000“, kuriuos Vokietija jau pristatė Ukrainai.
Hermetiškas dangus
Rusijos kariuomenei pradėjus masiškai apšaudyti svarbiausius Ukrainos infrastruktūros objektus, Vakarų koalicija užsibrėžė užduotį sukurti šalyje giliai ešelonuotos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemą. Siekiant šio tikslo, pagal lendlizo programą, Ukrainai jau pateikta įvairių tipų oro gynybos sistemų. Ši programa pasirodė esanti labai veiksminga. Nes tai leidžia numušti didelę dalį raketų ir dronų, skrendančių į Ukrainos miestus.
Deja, visi šie ginklai yra beveik bejėgiai prieš balistines raketas, tokias kaip „Iskander-M“. Būtent kovai su šiais baisiais ginklais Jungtinės Valstijos perduoda Ukrainai zenitinių raketų kompleksus „Patriot“. Numatyta, kad ukrainiečių personalą apmokys JAV specialistai Fort Sile, Oklahomos valstijoje. Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patrickas S.Ryderis sakė, kad 90–100 Ukrainos karių atvyks į Oklahomą jau artimiausiu metu.
„Šiandien Rusija turi daug įvairios oro ginkluotės. Rusijos armija naudoja bepiločius orlaivius, įvairių tipų sparnuotąsias raketas ir aviaciją, – aiškina D.Sharpas. – Visi taip pat prisimena kalbas apie galimą Irano balistinių raketų tiekimą Rusijai. Rusija taip pat dar turi ir savo raketų atsargų. Tokiomis aplinkybėmis „uždaryti dangų“ virš tokios didelės šalies kaip Ukraina yra nepaprastai sudėtinga užduotis. Tam reikia milžiniškų išteklių, daug laiko ir įvairių sistemų derinio. Ir tai vis tiek nebus visiškai hermetiška gynyba. Pavyzdžiui, Saudo Arabija įsigijo pažangiausias Vakarų oro ir priešraketinės gynybos sistemas, tačiau pro jas nuolat prasiskverbia Irano sąjungininkų apšaudymo ugnis.“
Pasak D.Sharpo, Ukraina veiksmingai naudoja Vakarų šalių suteiktas NASAMS, IRIS-T ir „Spada“ sistemas. Sklandžiai veikia taikinių aptikimo ir ugnies valdymo įrangos tiekimas. Nors apie radarus ir kitus oro gynybos komponentus tradiciškai kalbama mažiau, būtent jie yra svarbiausias oro gynybos komponentas.
Anot D.Sharpo, rimtų problemų dažnai kyla bandant suderinti Vakarų ir sovietines sistemas. Retas teigiamas tokio suderinimo pavyzdys yra JAV raketų „Sea Sparrow“ paleidimas naudojant rusiškus „Buk“ paleidimo įrenginius. Šis ginklas buvo skirtas apsaugoti laivus nuo priešlaivinių raketų, kurios iš esmės yra žemai skrendančios sparnuotosios raketos. Po modifikavimo jis svariai prisidės prie užnugario gynybos nuo bepiločių orlaivių kamikadzių ir įvairių raketų. Jis taip pat bus labai naudingas fronto linijoje, kai reikės medžioti žvalgybinius dronus, koreguojančius artilerijos ugnį.
„Reikia sukurti vieningą informacijos apsikeitimo realiu laiku ir dideliu atstumu tinklą, kad būtų galima optimizuoti naikinimo priemonių veikimą, – sako D.Sharpas. – Didėjant Vakarų šalių oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemų tiekimui, didėja ir šios vieningos sistemos elementų skaičius. JAV pradėjo Ukrainai gaminti šešias NASAMS baterijas. Kai kuriais duomenimis, Kyjivui gali būti perduotos jau paruoštos panašios sistemos, kurios buvo pagamintos Omanui ir Katarui. Naujosios „Patriot“ sistemos, iš kurių dvi baterijas perduos JAV ir Vokietija, taip pat panaši sistema, kurią gali perduoti Italija, net ir iš jau patyrusio personalo pareikalaus gana ilgo mokymo laikotarpio. Kovinis parengimas gali užtrukti mėnesius. Tačiau kai Ukraina pradės naudoti šias sistemas, ji galės perimti net balistines raketas.“
Ukrainai tenka ne tik saugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, bet ir atlikti kitą svarbią užduotį – neleisti Rusijos aviacijai dominuoti mūšio lauke. Iki šiol Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sugebėjo užtikrinti, kad Rusijos oro pajėgos nevaidintų svarbaus vaidmens kovoje. O Ukrainos priešlėktuvinės gynybos aprūpinimas naujomis Vakarų sistemomis, D.Sharpo nuomone, leis sustiprinti gynybą.
Rusijos ir NATO susidūrimas
Rusijoje dažnai kalbama, kad Vakarai sąmoningai vilkina ginklų Ukrainai tiekimą, siekdami kuo ilgiau užtęsti karo veiksmus, išsekinti Rusijos armiją ir galutinai palaužti Rusijos ekonomiką.
„Nemanau, kad Vakarai vilkina tiekimą, ir nepritariu teorijai, kad užsitęsęs konfliktas gali dar labiau pakenkti Rusijos ekonominiams ir kariniams pajėgumams, – savo poziciją dėsto D.Sharpas. – Priešingai, labiau tikėtina, kad masiškesnis tiekimas lemtų panašų rezultatą. Esu įsitikinęs, kad Europa ir Jungtinės Valstijos suinteresuotos kuo greičiau užbaigti karą. Esu tikras, kad nuo pat konflikto pradžios vienas iš pagrindinių Vakarų tikslų buvo užkirsti kelią tiesioginiam Rusijos ir NATO pajėgų susidūrimui. Reikia atsižvelgti į Rusijos valdžios neadekvatumo elementą. Turėdamas nepalyginamai mažesnį potencialą, Putinas gali ryžtis beprotiškiems žingsniams, kurie gali baigtis branduoliniu konfliktu. Esu įsitikinęs, kad ši grėsmė buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Ukrainai nebuvo tiekiami tam tikros rūšies ginklai.“
Be to, D.Sharpo nuomone, per didelių ginklų partijų, perduotų vienu metu, Ukraina tiesiog nepajėgtų „suvirškinti“ iš karto. Norint parengti reikalingą taikytojų ir kito personalo skaičių, būtina arba atšaukti juos iš fronto linijos, arba mokyti nuo nulio. Pirminis Ukrainos karių mokymas vyksta NATO šalyse. Tačiau kovinis suderinamumas užtikrinamas jau veikiančiosios kariuomenės daliniuose.
Yra dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis lendlizo reguliarumą. Net Jungtinėse Valstijose gali trūkti tam tikrų rūšių ginklų ir jų šaudmenų. Pavyzdžiui, iš viso Ukrainai perduota 20 šešiašūvių HIMARS mašinų ir 15 vikšrinių dvylikos vamzdžių M270. Tegul penki vienetai bus remontuojami arba sunaikinti. Lieka vamzdžių 240-iai šūvių viena salve. Tai sudaro 7200 raketų per mėnesį, jei per dieną iššaunamas tik vienas pilnas paketas. Tiek raketų Ukrainai nebuvo patiekta per visą lendlizo laikotarpį.
O JAV tokių raketų atsargų neturi labai daug. D.Sharpo teigimu, per metus jų buvo pagaminama vos apie penkis tūkstančius. Dėl to daugelis sistemų priverstos stovėti be darbo, nes trūksta šaudmenų. Taip pat yra ir su vamzdine artilerija: tiekiamų sviedinių skaičius yra toks, kad smarkiai padidinus perduodamų pabūklų skaičių, dalis jų bus visiškai nenaudojami, arba naudojami retai.
„Ukrainos sėkmė mūšio lauke tiesiogiai priklauso nuo Vakarų pagalbos masto, – reziumuoja D.Sharpas. – Reikėtų suprasti, kad Valerijaus Zalužno išsakyti skaičiai nėra galutinis dydis ir aksioma. Galima net daryti prielaidą, kad vyriausiasis vadas kai kuriais atžvilgiais perlenkė lazdą. Atsižvelgiant į akivaizdžiai padidėjusį tiekiamos ginkluotės asortimentą, kokybę ir kiekį, yra tikimybė, kad iki pavasario pabaigos ar vasaros Ukraina galės suformuoti pakankamą skaičių kovai pasirengusių karinių dalinių ir pradėti aktyvius kovinius veiksmus.“
Pati Ukrainos kariuomenė labai laukia iš Vakarų sąjungininkų ne tik oro ir priešraketinės gynybos sistemų, bet ir vakarietiškų lėktuvų. Kol kas nėra jokios konkrečios informacijos apie galimybę Kyjivui perduoti aviacijos. Tačiau kai kurie netiesioginiai veiksniai rodo, kad tokia įvykių raida yra artima perspektyva.“
„Pavasarį JAV Kongresas skyrė lėšų ukrainiečių pilotų mokymams skraidyti vakarietiškais lėktuvais, – sako P.Aksionovas. – Oficialių duomenų apie programos rezultatus nėra. Mažai tikėtina, kad šie pinigai buvo ištaškyti veltui. Be to, viename iš naujausių JAV pagalbos paketų yra JDAM (Joint Direct Attack Munitions) komplektai, leidžiantys paprastas laisvai krentančias bombas paversti didelio tikslumo bombomis. NATO šalyse atsiradus naujų tipų orlaiviams, Europoje susiformavo visa naudotų F-16 ir kitų kovinių orlaivių rinka. Ukraina anksčiau yra sakiusi, kad norint naudoti F-16 lėktuvus, reikia specialiai paruošti aerodromus. Jei tokia rekonstrukcija atlikta, tai vakarietiški lėktuvai jau gali būti naudojami.“
Ukrainos eksperto Romano Svitano nuomone, Ukrainai derėtų laukti teigiamų naujienų aviacijos srityje: „Iš Okinavos (Japonija) į JAV perkeliamos 44-oji ir 67-oji F-15S, F-15C, F-15D eskadrilės. Ten taip pat perskrenda F-22 lėktuvai. Šios dvi japoniškos eskadrilės iki 2025 metų bus išvestos iš rikiuotės. Manau, kad būtent šie lėktuvai, o jų yra daugiau nei 30, taip pat gali būti perduoti ir Ukrainai. Mūsų pilotai ruošiasi skraidyti šiais naikintuvais.“
Novayagazeta.eu šaltiniai Ukrainos gynybos ministerijoje pasakoja, kad jie jau turi apie 40 pilotų, apmokytų skraidyti su F-15. Jų mokymas buvo baigtas gana seniai. Šaltiniai iš Ukrainos taip pat tvirtina, kad be JDAM komplektų, Kyjivas tikisi gauti raketų AGM-114 „Hellfire“ ir AGM-65 „Maverick“. Problema ta, kad Ukraina šiuo metu neturi lėktuvų, galinčių gabenti šias raketas. „Mes jų labai laukiame“, – paaiškino šaltiniai Kyjive.
