Taip atsiranda pranešimai ar vaizdo įrašai, kad lietuviai nustojo aukoti Ukrainai, o Europos Sąjungos (ES) gyventojai nenori griežtesnių sankcijų Rusijai ir organizacijoje matyti Ukrainos, kad ši pardavė kai kurią iš užsienio gautą ginkluotę, kad ukrainiečiai pabėgėliai Vokietijoje žolėje išpjovė svastiką, o šios šalies gyventojai net pareikalavo Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio kapituliacijos.
-
„Meta“: Rusijos „trolių fabrikas“ mokėjo už karą Ukrainoje palaikančius komentarus
-
Rusijos propaganda poliglotė – sklinda ispanų, arabų ir kitomis kalbomis
-
LRTK: prasidėjus invazijai Ukrainoje rusiškos programos Lietuvoje prarado pusę auditorijos
-
Seimas skubės priimti rusiškų ir baltarusiškų programų draudimą
Daugelį šių naujienų nesunkiai gali paneigti ne tik faktų tikrintojai, bet ir patys skaitytojai ar žiūrovai, užtenka susirasti cituojamos apklausos rezultatus, paieškoti nuotraukų, kurios platinamos socialiniuose tinkluose, originalų ar daugiau straipsnių aprašoma tema, kartais – tiesiog patikrinti savo banko sąskaitą.
Poziciją išskaitė „Twitter“
Prieš keletą savaičių portale news.ru pasirodė žinutė pavadinimu „Vokiečiai pareikalavo, kad V.Zelenskis pasiduotų Maskvai“. Paantraštėje ir vėliau tekste patikslinta, kad kalbama ne apie visuomenės nuomonės apklausą nacionaliniu mastu ar valdžios sprendimą, o tik apie dienraščio „Die Welt“ skaitytojus.
„Ukrainos prezidentas V.Zelenskis turi kapituliuoti prieš Maskvą, teigia ne vienas „Die Welt“ skaitytojas, – rašoma neilgame tekste. – Vokietijos gyventojai paragino politiką kuo greičiau pasirašyti taikos sutartį su Rusija ir perleisti jai kai kurias teritorijas.“
Žemiau pateikiama keletas komentarų iš „Die Welt“ paskyros socialiniame tinkle „Twitter“. Tad portalo news.ru apibendrinimas, esą „Vokietijos gyventojai paragino V.Zelenskį pasiduoti“ yra kiek perdėtas. Tai tėra kai kurių internautų nuomonė, išsakyta po straipsniu apie tai, kad Ukrainos vadovas „skubiai prašo Vokietijos ir JAV priešlėktuvinės ginkluotės“.
Juoba kad įrašas su nuoroda į straipsnį nė nesulaukė didžiulio dėmesio. Kiek daugiau nei 600 žmonių paspaudė „patinka“, įrašu buvo pasidalyta mažiau nei 200 kartų.
Tiesa, kad daugelis komentatorių ginkluotės tiekimą Ukrainai įvertino neigiamai: „Ginklai į krizių zonas netiekiami“, „Oro gynybos sistema Ukrainai nieko neišspręs, tik dar labiau paaštrins Rusijos ir NATO šalių santykius“. Kaip tik tokius komentarus išsirinko news.ru.
„Ir šis ponas Zelenskis vėl tik maldauja ir reikalauja, užuot kapituliavęs ir baigęs konfliktą“, – portalas citavo vieną iš jų. „Zelenski, būk protingas berniukas ir dabar sudaryk sandorį su Rusija, prireikus perleisdamas dalį teritorijos (kaip pasiūlė Henry Kissingeris), kol Vakarų parama gana stipri“, – siūlė kitas komentatorius.
Taip pat skaitykite: Vokietija žada siųsti Ukrainai daugiau ginkluotės, bet ne tankus
Taip pat skaitykite: Ukrainoje moterų mobilizacija nevyksta: melagiena platinama su žiopla klaida
Kai kurie skaitytojai, anot Rusijos žurnalistų, jau prarado viltį dėl Ukrainos lyderio: „Zelenskis yra žmogiška katastrofa, kaip tu gali palaikyti tokią valdžią?!“, „Ponas Zelenskis eis per tai, kol neliks akmens ant akmens ir nekris paskutinis ukrainietis! Drąsinamas Vakarų, jis sėdi savo fiurerbunkeryje ir toliau svaigsta apie galutinę pergalę, nors mirti už jį eina kiti!“
Buvo net siūlymų prezidentą izoliuoti ir padovanoti žaidimų konsolę „Playstation“, kad jis „galėtų žaisti karą tiek, kiek nori, ir laimėti tiek kartų, kiek geidžia“.
Panašiai atsirado pranešimas, esą ES gyventojai nenori, kad Ukraina būtų priimta į organizaciją. Prancūzijos viešosios nuomonės instituto ir „Euroskopia“ apklausos rodo, kad iš tiesų Ukrainos narystė kaip tik sulaukia didelio palaikymo Bendrijos narėse, kur buvo atlikta apklausa.
Kremliui palanki žiniasklaida priešingą išvadą padarė remdamasi vos keliais Austrijos laikraščio „Heute“ skaitytojų komentarais, kurie iš tiesų neatspindi visos Europos, įskaitant pačią Austriją, nuomonės.
Aptarė tik parankų klausimą
Tai – toli gražu ne vieninteliai kartai, kai Rusijos žiniasklaida remiasi teisinga ir tikslia informacija, bet interpretuoja ją savaip, atsirenka arba akcentuoja Kremliaus naratyvus atitinkančius duomenis.
Taip pat skaitykite: Skylėta propaganda: kaip po Rusijos raketų šūvio pliki medžiai sugebėjo sužaliuoti?
Anglų kalboje tam yra net specialus terminas, lyginantis šį procesą su vyšnių išrinkimu, pavyzdžiui, iš pyrago, – cherry picking. Ypač dabartinio karo metu tai yra mėgstama propagandos technika.
Neseniai panašiai buvo pasielgta su apklausos, kurioje dalyvavo bemaž 8 tūkst. didžiųjų ES valstybių gyventojų, rezultatais. Bendrijoje jau septyni sankcijų paketai ir nepaliaujantys svarstymai, kad reakciją į Ukrainos užpuolimą reikėtų dar sugriežtinti, neatvėsino propagandos noro įteigti, kad paprasti gyventojai esantys prieš tokius žingsnius.
Taip pat skaitykite: Manipuliacijos statistika karo metu: kaip rusai suskaičiavo, kad europiečiai nepritaria sankcijoms
Tad rusiškoje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą „dauguma europiečių nepritaria antirusiškoms sankcijoms“, nors jie buvo pagrįsti tik atsakymu į vieną internete atliktos apklausos klausimą, kuris net skamba kiek kitaip.
Skelbta, kad naujoms sankcijoms labiausiai nepritaria prancūzai. 63 proc. respondentų mano, kad tai yra nepagrįsta priemonė, turint omeny galimas pasekmes šaliai. Palankiausiai naujas sankcijas įvertino lenkai – 39 proc. teigė norintys tęsti spaudimą Rusijai.
Tai buvo tikri duomenys iš Jungtinės Karalystės interneto kompanijos „YouGov“, užsiimančios rinkos tyrimais ir duomenų analize, atliktos apklausos rezultatų.
Bet jos metu buvo aiškinamasi daugiau dalykų – kaip Europoje suvokiamas karas, kaip vertinamos valdžios pastangos remti Ukrainą, tolesnė karinė pagalba ir migracijos krizė, kokio laikomasi požiūrio į naujas sankcijas Rusijai.
Be kita ko, žmonės buvo paprašyti išsakyti nuomonę apie tolesnes sankcijas, jei tai neigiamai paveiktų jų pačių gyvenimo lygį. Kaip tik tokiu atveju, o ne apskritai, jie sankcijas vertintų skeptiškai.
G.Landsbergio žodžius išvertė savaip
Anksčiau „taip, kaip reikia“, buvo išverstas įtakingo JAV leidinio „Foreign Policy“ interviu su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
Taip pat skaitykite: Rusijos propaganda Gabrieliaus Landsbergio žodžiuose išskaitė pergalės prognozę
Vyriausybės atstovas kalbėjo (vertimą į lietuvių kalbą galite rasti čia), kad Rusija turi būti nugalėta, o tam reikalinga dar didesnė ir reali parama Ukrainai ginklais, aktyvesnės politinės ir diplomatinės pastangos, bet labiausiai – sutarimas, kitaip agresorė gali nepatirti pralaimėjimo.
Prokremliška žiniasklaida tai pateikė kaip sėkmės fronte liudijimą ir prognozę, kad laukia pergalė. „Prognozuoja Rusijos pergalę Ukrainoje“, „teigia, kad Rusijos specialioji operacija Ukrainoje buvo sėkminga“, užtikrintai sako, jog „Rusija nepralaimės“, G.Landsbergį citavo žurnalistai.
Taip pat skaitykite: Kai nemoki kalbų: „suprato“, kad svastiką Vokietijos pievoje išpjovė ukrainiečiai
Nežinia, kiek menkos kalbos žinios ir nemokėjimas naudotis vertimo programomis, o kiek – sąmoningas noras dezinformuoti pagimdė „naujieną“, esą ukrainiečiai pabėgėliai pievoje Vokietijoje išpjovė svastiką.
Tai nėra tiesa – kaltininkas greičiausiai buvo vietos gyventojas, kaip tik tokią versiją iškėlė apie incidentą pranešę dienraščio „Bild“ žurnalistai.
Apie tai, kad prie nacių simbolio atsiradimo prisidėjo ukrainiečiai, jų žinutėse nebuvo nė žodžio. Tačiau draudimas Vokietijoje viešai demonstruoti svastiką ir Rusijos kartojamas mitas, esą Ukrainoje gyvuoja nacizmas, tapo puikia terpe melagienai išplisti lyg virusui.
Užkliuvo kukli gimtadienio dovana
Kiek komiškos dar vienos melagienos – esą Lietuvos gyventojai nustojo aukoti Ukrainai – atsiradimo aplinkybės. Baltais siūlais siūta melagiena šįkart atskleidė jau ne kalbų nemokėjimą, o socialinių tinklų taisyklių neišmanymą.
Taip pat skaitykite: Ir propagandai prastai su matematika: suskaičiavo Ukrainai paaukotus vos 25 dolerius
Keliuose Rusijos portaluose tuo pačiu metu pasirodė žinia, kad Lietuvoje per pusantro mėnesio pavyko surinkti vos 25 dolerius iš planuotų 200 dolerių. Aktyvistai „Facebook“ pakvietė siųsti aukas, bet per pusantro mėnesio sulaukė paramos vos iš dviejų žmonių.
Bene pirmasis apie tai savo kanale „Telegram“ paskelbė „LenTV24“ vyriausiasis redaktorius Olegas Černychas. Jis kartu iškėlė klausimą, kaip tokiems esą vangiems lietuviams vos per tris dienas pavyko surinkti 5 mln. eurų „Bayraktar“ nupirkti.
Kad informacija apie tokią kuklią paramą tėra mitas, patvirtino portalo 15min pokalbiai su keliais paprastais gyventojais. Kiekvienas nurodė įvairioms organizacijoms per minėtą pusantro mėnesio pervedęs didesnes sumas nei atitinka 25 dolerius.
Melagiena gimė iš vienos „Facebook“ vartotojos kvietimo jos gimtadienio proga paaukoti tam tikrai pagalbą Ukrainoje teikiančiai organizacijai. Per du kartus tikrai buvo pervesta minėta suma, bet ji neatspindi visos Lietuvos gyventojų paaukotų lėšų.
Išgalvoja ir straipsnius, ir apklausas
Propaganda nesibodi remtis ir neegzistuojančiais Vakarų žiniasklaidos pranešimais ar išgalvotais duomenimis. Neseniai dešimtyse prorusiškų interneto portalų tą pačią dieną pasirodė naujiena – tariamai Rusija perėmė vokiečių Ukrainai padovanotą haubicą „PzH 2000“.
Taip pat skaitykite: Trofėjus aktyviausiai renka propaganda: kodėl Ukraina vis „netenka“ ginkluotės?
Taip pat skaitykite: Prasta vaidyba atskleidė melagieną: ukrainiečiai nėščiosios iš Luhansko nepakorė
Jos šaltiniu visur buvo nurodytas Vokietijos dienraštis „Bild“, bet nė viename tekste nebuvo nuorodos į jo rašinį ar bent teksto ekrano nuotraukos, pačios haubicos fotografijų, kurias būtų parūpinę kariai.
„Bild“ pastaraisiais mėnesiais nepranešė nieko panašaus. Iki melagienos pasirodymo tabloido portale buvo tik publikacijų, kuriose pasakojama, kad vokiški pabūklai jau naudojami mūšiuose Donbase, kad pažadėtos dar trys haubicos, paskelbtas pokalbis su apmokytu kariu.
Oficialūs šaltiniai taip pat nepranešė, kad „PzH 2000“ tapo Rusijos kariuomenės trofėjumi. Nei Vokietijos gynybos ministerija, nei Ukrainos ginkluotosios pajėgos (oficialiame tinklalapyje ar paskyroje „Facebook“, kur karo metu aktyviai komunikuoja) nepaskelbė, kad buvo prarasta bent viena pastarajai perduota haubica.
Dar pernai panašiai buvo sukurti Estijos ir Ukrainos programos „Atspari Ukraina“ atliktos apklausos rezultatai. Jais remiantis, vos 17,6 proc. respondentų Odesoje teigiamai įvertino Rusiją.
Nepaisant to, socialiniuose tinkluose pasipylė įrašai, esą 89,2 proc. jų mėgsta Rusiją, 92 proc. nekovotų už Ukrainą, 88,7 proc. teigė esantys rusakalbiai.
Taip pat skaitykite: Propagandos anatomija: kurie 70 proc. ukrainiečių svajoja apie Rusijos pasus?
„Išdavystė. Odesos apklausa šokiruoja Ukrainos valdžią“, – remdamiesi šiais skaičiais, baisėjosi internautai, tik nenurodė informacijos šaltinio.
Faktų tikrinimo portalas „StopFake“ atkreipė dėmesį, kad keliomis dienomis anksčiau „Atspari Ukraina“ pristatė savo apklausos rezultatus. Prorusiškai nusiteikę internautai juos apvertė aukštyn kojomis.
Vokietijoje vasarą buvo cituojami net nevykusios apklausos apie gyventojų poziciją dėl karo rezultatai. Internautai platino žinią, esą 11 mln. vokiečių, jei kiltų karas tarp NATO ir Rusijos, stotų pastarosios pusėn. Kaip šaltinis buvo nurodytas visuomeninis transliuotojas ARD. Bet žurnalistams tokios apklausos nepavyko rasti.
Taip pat skaitykite: Propagandos užgauliojimai pabėgėlėms: ukrainietes prilygino skrudintai vištienai
ARD apklausa, kuri tikrai vyko, atskleidė, jog 63 proc. respondentų nerimauja, kad Vokietija gali būti įtraukta į Rusijos karą prieš Ukrainą. Nei šioje, nei kitų žiniasklaidos priemonių užsakytose apklausose nebuvo teiraujamasi, už ką jie kariautų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
