Pietinėje Ispanijos dalyje esančiame Huelvos mieste gyvenantis baro savininkas 47 -erių Quique Olivertas sakė, kad, jį įsivaikinusiems asmenims mirus, jis pasidomėjo savo gimimo metrikais ir surado ne tik savo biologinę motiną, bet ir sesę, apie kurią nebuvo girdėjęs anksčiau.
„Pamačiusi mane mano motina pratrūko verkti. Ji man sakė, kad niekada manęs nepaliko. Jie mane išplėšė jai iš rankų, ir ji net nežinojo, ar aš gyvas, ar miręs, – pasakojo vyras naujienų agentūrai AFP. – Susitikimas buvo labai jausmingas. Savo sūnaus ji buvo nemačiusi 47 metus“.
Pastebėjęs neatitikimų savo dokumentuose Q.Oliverts susisiekė su organizacija „SOS Bebes Robados“, kuri, kaip teigiama, rūpinasi šimtais tūkstančių žmonių, kurie buvo atimti iš savo motinų F.Franco režimo metais.
Ši organizacija padėjo vyrui rasti savo seserį ir tėvus, kurie gyveno už šimtų kilometrų nuo jo esančiame Bilbao mieste, šiaurinėje Ispanijos dalyje, kur jis ir gimė. Atlikus DNR tyrimus paaiškėjo, kad jis tikrai yra biologinis šių žmonių sūnus.
F.Franco režimo metais vaikai iš tėvų galėjo būti atimami moraliniais ir ideologiniais sumetimais, pavyzdžiui, jeigu tėvai buvo įkalinti kairieji opozicionieriai arba gyveno nesantuokoje.
Pasak Q.Oliverto, jo atveju, nuo motinos jį atskyrė katalikų vienuolės, nes 1965 metais jų centre gimęs kūdikis buvo užgyventas nesantuokoje. Tačiau jo tėvai – 70-metė motina ir 75-erių tėvas, iki šiol gyvena kartu, o jo seseriai yra 42 metai.