Ketvirtadienį naujuoju šalies premjeru paskirtas Romanas Golovčenka, ligi šiol ėjęs Valstybinio gynybos pramonės komiteto pirmininko pareigas.
Nuo 2018 metų vasaros vyriausybei vadovavusiam Sergejui Rumui prezidentas sakė neturįs priekaištų.
„Didelių pretenzijų nėra, bet žmogus nori užsiimti verslu. Aš [tai] sveikinu!“ – prezidento spaudos tarnybai artimas „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ citavo A. Lukašenkos žodžius.
Eilinis kadrų perstumdymas?
Politologas Laurynas Jonavičius 15min teigė, kad Baltarusijoje nuolat vyksta kadrų rotacija, žmonės iš vieno posto į kitą perkeliami be didesnių priežasčių.
„Galbūt pokyčių prireikė tam, kad nesusiformuotų kažkokios grupuotės, žmonės per ilgai neužsisėdėtų. Galbūt galima sakyti, kad Lukašenka bando valdymą centralizuoti ir griežčiau suimti į savo rankas. <...>
Tai – pademonstravimas, kad jis gali paskirti ir pašalinti visus, kuriuos nori, kad vis dar yra pagrindinis šeimininkas“, – sakė L.Jonavičius.
Pasak politologo, pokyčiai vyriausybėje gali būti būdas nukreipti dėmesį nuo klausimų, kuriems visuomenė ir žiniasklaida norėtų skirti daugiau dėmesio.
Kandidatais rugpjūtį vyksiančiuose prezidento rinkimais tapti siekia didelis skaičius žmonių. Kai kurie pretendentai – itin populiarūs, pasirašyti už jų dalyvavimą Baltarusijos miestuose nusidriekia eilės žmonių.
„Su rinkimais susijęs parašų rinkimas vyksta ne visai taip, kaip Lukašenka norėtų. Yra kandidatų, kurie pritraukia pakankamai daug dėmesio, o tai jam nepatinka“, – tikino L.Jonavičius.
Nepriklausomas baltarusių žurnalistas Francišakas Viačorka rašo, esą yra manančių, jog premjeras S.Rumas buvo atleistas dėl ryšių su pretendentu į kandidatus, buvusiu banko „Belgazprombank“ vadovu Viktoru Babariko.
Pranešama, S.Rumas jokių pareigų naujame kabinete neužims.
TAIP PAT SKAITYKITE: Baltarusiai prieš rinkimus bruzda: ar pasikartos 2010-ųjų protestų scenarijus?
Anot L.Jonavičiaus, turbūt neįmanoma įrodyti, kiek S.Rumas yra susijęs su V.Babariko, ir kiek tai apskritai yra svarbus faktorius performuojant vyriausybę.
„Lukašenka nebijo jokios konkurencijos, tačiau ji jam kelia nerimą, nes gali reikalauti papildomų resursų ir pastangų, papildomą nepopuliarumą. Sklando gandai, kad už Lukašenką balsuotų 30 proc. rinkėjų, o už Tichanovskį, Babariko ir Cepkalo – apie 15-16 proc. rinkėjų“, – 15min sakė L.Jonavičius.
Ką reiškia pokyčiai?
Pasak F.Viačorkos, nujos vyriausybės formavimas gali reikšti pasitikėjimo trūkumą. „Lukašenka stumdo kėdes kai jaučiasi pažeidžiamas. Ir vėl pirmiausia kliaujasi kariuomenės žmonėmis“, – rašo jis.
Anot žurnalisto, naujasis premjeras ir jo komanda „gali atnešti daugiau pinigų ir geriau derėtis“.
„Golovčenka gyveno ir dirbo Rusijoje, jis turi ryčių Rusijoje bei Vidurio Rytuose. Karinės industrijos komitetas yra strategiškai svarbus.
Panašu, kad nereikia tikėtis reikšmingų rinkos reformų. Rumo vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti jokių, abejoju, kad ši apskritai bandys“, – rašo F.Viačorka.
Pats A.Lukašenka aiškino, kad „įregistravę dabartinį prezidentą kandidatu į prezidentus mes prieš rinkimus visada skelbdavome naują vyriausybės sudėtį“. Anot jo, taip siekiama padidinti rinkėjų pasitikėjimą.
O ar prieš šiuos rinkimus situacija šalyje yra kitokia nei anksčiau? Pasak L.Jonavičiaus, pasikeitė santykiai su išoriniais veikėjais.
„Rusija pakankamai griežtai žiūri į tai, kas vyksta Baltarusijoje. Turbūt ji vis dar suinteresuota, kad Lukašenka išliktų valdžioje. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad jei atsiras kandidatai, pajėgūs bent jau konkuruoti su Lukašenka, Rusija juos parems“, – sakė politologas.
L.Jonavičius atkreipė dėmesį į prastą Baltarusijos ekonominę situaciją, neefektyvų A.Lukašenkos atsaką į koronaviruso pandemiją. Oficialiais duomenimis, karantino nepaskelbusioje Baltarusijoje nustatyta virš 45 tūkst. užsikrėtimo atvejų, 253 su COVID-19 siejamos mirtys. Pandemijos metu mobilizavosi pilietinė visuomenė – suteikė paramą gydytojams.
„Veiksnių, kurie neigiamai veikia pakankamai tradicinį rinkimų kontekstą, yra daug, ir tai erzina Lukašenką, kuris vis dar nori ir turbūt bus perrinktas. Klausimas – kokia bus to kaina? Ar vėl reikės imtis prievartos, represijų?
Jam tai nebūtų labai naudinga, nes reikštų santykių su Vakarais pablogėjimą. O tai dar labiau atrištų rankas Rusijai. Jos interesas – sąjunginės valstybės užbaigimas – nėra pageidaujamas Lukašenkos“, – 15min sakė politologas ir pridūrė, kad prezidentas greičiausiai bus perrinktas.
L.Jonavičiaus teigimu, „veikėjui, kuris buvo įpratęs matyti, kad palaikomas yra tik jis, parašų rinkimas ir eilės pasirašyti už alternatyvius kandidatus kelia klausimų ir galvos skausmą“.
