Didžiosios Britanijos tyrėjų nuomone, vyrų, tradiciškai laikomų pagrindiniais šeimos maitintojais, mirtingumas pradėjo didėti dėl spartaus nedarbo augimo, kurį savo ruožtu sukėlė pernelyg sparčiai vykdytos reformos. Žmonės nesugebėjo taip greitai prisitaikyti prie staiga pasikeitusio gyvenimo.
Pražuvo milijonas vyrų
Oksfordo universiteto sociologo Davido Stucklerio vadovaujami mokslininkai tyrė buvusių komunistinių Vidurio Rytų Europos valstybių ir Sovietų Sąjungos respublikų vyrų mirtingumo pokyčius nuo 1989 iki 2002 metų. Jų teigimu, masinio privatizavimo politikos sukeltas ekonominis šokas nusinešė mažiausiai milijono darbingo amžiaus vyrų gyvybes.
Žlugus sovietų režimui, vos per dvejus metus į privačias rankas perėjo apie ketvirtadalį visų regione veikusių stambių įmonių, kurias anksčiau valdė valstybė. Tuo pat metu nedarbas padidėjo 56 proc., o vyrų mirtingumas – 12,8 procento.
Gelbėjo visuomeninis aktyvumas
Kai kurios šalys, turėjusios aktyvesnę pilietinę visuomenę, nuo reformų sukelto šoko nukentėjo mažiau. Ten, kur bent 45 proc. visų gyventojų priklausė kokiai nors visuomeninei organizacijai, tokiai kaip parapijos bendruomenė ar profesinė sąjunga, mirtingumas pirmaisiais metais išsivadavus iš komunizmo beveik nedidėjo. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Kazachstane padėtis buvo blogiausia – nuo 1991 iki 1994 metų vyrų mirtingumas čia padidėjo 42 procentais.
Šalys, pasirinkusios laipsnišką perėjimą prie rinkos ekonomikos, nukentėjo mažiau. Geriausia padėtis buvo Albanijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje – nedarbas čia didėjo gana lėtai, o mirtingumas išaugo „vos“ 10 procentų.
Perspėjimas ateičiai
D.Stucklerio vertinimu, tyrimo rezultatai nemažai pasako apie tai, kaip derėtų planuoti ir vykdyti svarbiausias ekonomikos reformas.
„Reikia būti itin atsargiems prieš imantis makroekonominės politikos priemonių, radikaliai keičiančių ekonomikos struktūrą. Būtina atsižvelgti į tai, kokie bus potencialūs padariniai gyventojų sveikatai“, – teigė mokslininkas.
Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos profesorius Martinas McKee pabrėžė, kad Sovietų Sąjungoje mirtingumas dar iki jos subyrėjimo buvo gana didelis – visų pirma dėl neefektyvios sveikatos apsaugos sistemos, plačiai paplitusio rūkymo ir alkoholio vartojimo bei netinkamos mitybos.
Tikroji tragedija ištiko tada, kai staiga pakilo nedarbo lygis, o darbuotojai nebebuvo užtikrinti dėl savo ateities. Stresas dažniausiai siejamas su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, be to, jis skatina žalingus įpročius, tokius kaip alkoholizmas.
„Darbovietė buvo pagrindinis sveikatos apsaugos šaltinis, be to, ji teikė papildomą socialinę apsaugą. Kai žmonės prarado darbą, visa tai staiga pradingo“, – sakė D.McKee.
