Diskusiją moderavęs kultūros istorikas Aurimas Švedas pabrėžė, kad Europos Sąjungos projektas patiria vis daugiau iššūkių. Kodėl dalis europiečių nusivylę? Kokia lietuvių svajonė, žvelgiant į Europos Sąjungą?
Profesorė Irena Veisaitė teigė, kad Europa yra kintanti realybė, tačiau lietuviai joje visada turėjo savo vietą.
„Mes visada žinojome, kad Lietuva yra Europoje, kad mes esame Europos dalis. Kai aš pasakiau, kad mano tarpukario Lietuvoje gyvenę tėvai yra europiečiai, turėjau galvoje, kad jie buvo kultūriniai europiečiai: jie valgė, rengėsi, gyveno kaip europiečiai, kalbėjo beveik visomis Europos kalbomis“, – pasakojo ji.
Rašytojas ir žurnalistas Rytis Zemkauskas kalbėjo apie tai, kad Europos vaizdinį labai gerai supranta amerikiečiai ar azijiečiai, bet jį visų pirma reiktų apsibrėžti mums patiems.
„Europos Sąjunga prasidėjo nuo sutarties. Plieno ir anglies sutarties. Ir vieną dieną plienas ir anglis baigėsi, prasidėjo krizė. Ir gerai, kad prasidėjo krizė, nes dabar mes perėjome prie idėjos“, – sakė jis.
„Labai geras laikas ir džiaugiuosi, kad jis atėjo“, – apie ES ištikusią krizę kalbėjo R.Zemkauskas.
Europa gali prasidėti ir nuo Panevėžio
Portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys pasakojo, kad jam Europa prasidėjo nuo futbolo žaidimo kieme, Panevėžyje. „Laksčiau ten, užsidėjęs Mehmeto Schollio marškinėlius ir supratau, kad galiu peržengti tą ribą“, – sakė jis.
„Tu pats kuri tą Europą iš tų didžiųjų statybinių medžiagų, didžių mąstytojų pavardžių, patirčių“, – kalbėjo D.Puslys, pabrėždamas, kad jam Europa prasideda būtent nuo gimtojo Panevėžio.
Atsiliepdamas į I.Veisaitės pastabą apie bendras europietiškas vertybes, D.Puslys teigė, kad nereikėtų norėti, kad visos vertybės būtų deklaruotos dokumentuose. „Priminsiu čia Biblijos epizodą, kuriame teigiama, kad ne taip svarbu, kas tavo kaimynas, o svarbu tas, kuris nepraėjo pro šalį, kai tau jo reikėjo“, – pabrėžė santykio prasmingumą bernardinai.lt redaktorius.
„Galbūt per per daug kalbame apie bendrą Europos idėją. Idėjos iškėlimas virš žmogaus man neatrodo toks teisingas. Aš esu humanistas ir man, visų pirma, svarbus žmogus“, – sakė R.Zemkauskas.
„Kaip europiečiai gali be Lietuvos?“
Į diskusiją šiek tiek vėlavęs profesorius Vytautas Landsbergis įsiliejo į pokalbį ironiškai pasidžiaugdamas, kad per pusvalandį jau išsiaiškinta Europos idėja. „Aš, prisipažįstu, nežinau, kas yra Europa. Bet jei mes norime ją pažinti, reikia pažiūrėti iš opozicijos pusės“, – sakė jis.
„Stasys Lozoraitis gerai palygino vakariečių požiūrį į tas komunizmo pavergtas šalis. Jis priminė tuos senus žemėlapius, kuriuose buvo pavaizduoti civilizuoti kraštai, o už jų parašyta „ten gyvena liūtai“. Tai mes taip jautėmės“, – pasakojo profesorius.
Aš, prisipažįstu, nežinau, kas yra Europa. Bet jei mes norime ją pažinti, reikia pažiūrėti iš opozicijos pusės, – sakė V.Landsbergis.
„Nenorėjome būti kerštingi, bet kartais pagalvodavome, kad gal būtų geriau, kad ir jie būtų pagyvenę po Stalino padu, pajautę, ką tai reiškė. Mes galime pasidalinti ta patirtimi“, – ironizavo V.Landsbergis.
„Vienas prancūzų akademikas sovietiniais laikais man išreiškė tokį apgailestavimą dėl mūsų padėties: kaip jūs galite be Paryžiaus? O aš jam sakau: o kaip jūs galite be Lietuvos?“, – pasakojo buvęs europarlamentaras.
Lietuva išsaugo tikėjimą Europa
Diskusijos moderatorius A.Švedas iškėlė klausimą, kodėl Vidurio Europa, panašu, nusigręžia nuo Europos svajonės, o Baltijos valstybės vis dar išsaugo tikėjimą.
„Įdomus paradoksas, kad tie atėjūnai mums sukūrė įsivaizdavimą apie Europą. Sovietiniais laikais mes buvom didžiausia Europa. Tuo metu mums patiko būti europiečiais tų, kurie išlipo iš tankų, akyse, o dabar gyvename netikros Europos, tos, kurią tuomet susikūrėme, įvaizdžiu. Gal tie radikalai Vengrijoje, Čekijoje, patys nejausdami, bando tai daryti? Gal išties reikia naikinti tam tikrus dalykus?“, – retoriškai klausė R.Zemkauskas.
„Kurį laiką Europa buvo suskaldyta, bet tai nepadarė žmonių skirtingais. Mums nereikia labiau susišukuoti, labiau dažytis ar kažką rūkyti, kad būtume europiečiais. Aišku, okupacijos metu buvo bandoma daryti sovietinę tautą, sovietinę rasę“, – pastebėjo V.Landsbergis, prisimindamas sovietinio filosofo aiškinimus, kad sovietinis žmogus pranašesnis už kitus.
„Ne grįžimas į Europą, o grįžimas į protą“, – konstatavo istorinę situaciją profesorius.
V.Landsbergio teigimu, europietišką tapatybę reikia ugdyti paslankiai, o ne primetinėti. „Ar čia dabar nori mums pasakyti, kad nebebūkite čekai, lenkai, lietuviai? Taip penimi euroskeptikai, kurie paskui kalba, kad mums ta tapatybė primetama“, – sakė jis.
