Tai – tie žmonės, kurie norėjo ir toliau nori demokratinės, taikingos, bendradarbiaujančios Rusijos, o ne pasišiaušusios prieš visą pasaulį, pirmiausia – prieš kaimynus, kurie, matai, blogi – išdavė Sovietų Sąjungą, nuėjo savo keliais, todėl juos galima ir bausti, ir prievartauti. Smegenys yra gerokai persuktos.
Bet čia kalbame apie kitokio pobūdžio priespaudą. Ne apie skundimus, suėmimus, trėmimus ir pan. Tai yra bjauriausia – dvasinė priespauda. Kai iš žmogaus padaro tartum kitą žmogų, […] pakeičia jį nuolatiniu smegenų plovimu, kai aiškina, kokie visi kiti yra blogi, o kokie mes šaunūs ir kaip visiems duosime į nosį.
O paskui tas pats B. Nemcovas ir jo bendražygiai buvo vaizduojami šlykščiausiomis karikatūromis – kaip išsigimėliai, kaip Rusijos išdavikai. Kurstant neapykantą, galima ir prieiti prie tokių pačių dalykų, kaip kadaise Vokietijoje, kur užteko būti žydu, kad tavęs nekęstų ir tave naikintų. Nesvarbu, kas tu esi kaip žmogus, ką tu darei, ką toliau galbūt darysi, tave reikia naikinti, nes esi jau iš esmės priešas, nevertas gyventi. Tai tokių dalykų mes matome ten [Rusijoje] ir dabar – neapykantos kurstymą. Na, kiti žmonės gal nenori patekti į tą neapykantos kurstymą.
Apie dabartinę atmosferą labai daug pasako filmas, kurio nenorėjo leisti rodyti, – „Leviatanas“. Kas nematė, pasižiūrėkite. Būtent ten pavaizduota dabartinės rusų tautos dvasinė būklė, […] tai, kuo jie gyvi, kaip jie gyvena, kaip pasireiškia žmoniškumas ir kaip pasireiškia nežmoniškumas.
– Profesoriau, ar Jūs mąstote apie tai, kodėl taip yra pasaulyje: lyg ir pakaktų gėrio ir grožio, […] bet yra ir kita pusė – gaminami ginklai, smurtaujama, girtaujama, vis bandoma įrodyti kažkieno tiesą. Kaip yra su žmogumi? Viena vertus, jis turi didžiųjų tikslų potencialo, o, kita vertus, sugeba būti ir primityvus, agresyvus?
– Na, žmogus tarp visų gyvų padarų – pats problemiškiausias, pats kuriantis sau problemas, aplinkiniams, žmonėms ir gamtai, ją tiesiog naikinantis. Dėl ko ir prabilo popiežius Pranciškus tartum ant bedugnės krašto stovinčiai žmonijai.
Paprastas dalykas būtų pasakyti – štai čia pas mus Lietuvoje – gražu. Kodėl negalėtų būti tik gražu? Kodėl reikia girtuokliauti, daužytis, muštis, skriausti vaikus, palikti juos apleistus, be priežiūros, kad jie pradėtų nekęsti saugusiųjų, užaugtų su pykčiu ir agresija širdyje? Mes tą matome, tai vyksta mūsų akivaizdoje.
Kažin kada buvo tiek ir tokių nusikaltimų tarp vaikų? Stebimės, kodėl vaikai tokie žiaurūs. Mes juos padarėme tokiais. Tai yra jų signalai. Jie, taip besielgdami, siunčia signalus, kaip jiems bloga. Bet ar kas nori suprasti?
Na, o tie suaugę vaikai taip pat labai blogai elgiasi, nes ir jiems labai blogai. Bet jie patys tai susikūrė. Žinoma, kaltina ką nors kitą: vienas muša žmoną, kitas muša vaiką, trečias smuklėje – draugą, su kuriuo ką tik gėrė, o čia pat išsitraukęs peilį duria jam į šoną arba į širdį.
