„Wagner“ samdiniai susirėmė su rusų kariuomene: paėmė į nelaisvę aukštą karininką

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino spaudos tarnyba paskelbė 72-osios motorizuotosios šaulių brigados vado pulkininko leitenanto Romano Venevitino apklausos vaizdo įrašą.

Vaizdo įraše vyras stovi pusrūsio patalpoje su sužalota nosimi. Jis prisipažįsta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio įsakė nuginkluoti „Wagner“ greitojo reagavimo grupę, taip pat šaudė į automobilį „Ural“ su jame buvusiais samdiniais. R.Venevitinas tvirtina, kad taip pasielgė „iš asmeninio priešiškumo“, o paklaustas, kaip būtų galima apibūdinti jo veiksmus, atsako „kaltas“.

Prieš tai J.Prigožino spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad prie Semihorės kaimo, esančio netoli Bachmuto, jo samdiniai susirėmė su Rusijos gynybos ministerijos kariškiais.

Teigiama, kad tai įvyko gegužės 17 d., kai samdiniai sužinojo, jog rusų kariškiai esą užminavo „Wagner“ atsitraukimo kelius. Kai samdiniai pabandė išminuoti kelią, jie buvo apšaudyti iš rusų pozicijų. Teigiama, kad per trumpą mūšį buvo apgadintas automobilis „Ural“, apie kurį kalba R.Venevitinas, ir samdiniai ėmėsi priemonių „likviduoti agresiją ir sulaikyti Rusijos gynybos ministerijos karius“.

Anksčiau socialiniuose tinkluose išplito 72-osios motorizuotosios šaulių brigados „Audra“ būrio karių kreipimasis. Jie teigė, kad brigados vadas, t. y. Romanas Venevitinas, grasino nušauti jų būrio vadą už tai, kad šis atsitraukė iš pozicijų, į kurias kariai buvo pasiųsti be artilerijos paramos ir ryšio su vadovybe. Kartu kariškiai minėjo, kad pakeliui susidūrė su kelio užkardomis, kuriose buvo „Wagner“ samdiniai.

Pirmą kartą apie tai, kad Rusijos gynybos ministerijos atstovai užminavo „Wagner“ samdinių atsitraukimo kelius iš Bachmuto, J.Prigožinas pranešė birželio 2 d. Pasak jo, buvo aptikta „apie tuzinas vietų“, kuriose buvo padėtos prieštankinės minos ir „tonos plastiko“.

„AFP“/„Scanpix“/Jevgenijus Prigožinas su kariais Bachmute

Jų konfliktai nesibaigiantys

Naujienų portalui „Ukrainskaja pravda“ buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas Viktoras Jahunas teigė, jog J.Prigožinas dabar „pelno politinius taškus“ parodydamas Rusijos kariuomenės nesugebėjimą vykdyti tam tikrus įsipareigojimus.

„Iš tikrųjų tokie susirėmimai vyksta jau seniai, jie susiję su paprasčiausiu pavydu. Nes „Wagner“ pajėgos yra geriau aprūpinamos ir geriau finansuojamos. Jie nuolat rodomi per televiziją, apie juos kalbama kaip apie „didvyrius“. O Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos šiame fone atrodo labai nepatraukliai“, – aiškino V.Jahunas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos pajėgų gretose niekada netrūko konfliktų: tarp „Wagner“ ir R.Kadyrovo kovotojų, tarp R.Kadyrovojo armijos ir įprastų „mafijozų“ ir pan.

„Visa tai leidžia manyti, kad nėra tos armijos, apie kurią visiems pasakojo per televiziją. Nėra normalios vadovybės, nėra bendro supratimo, ką jie daro ir kaip elgtis“, – tvirtino buvęs saugumo pareigūnas.

Siūlo mainus

Pirmadienį „Rusijos laisvės" legiono atstovai kreipėsi į „Wagner“ vadovą ir pasiūlė iškeisti samdinių pagrobtą Rusijos ginkluotųjų pajėgų pulkininką leitenantą į kelis Belgorodo srityje legiono belaisviais paimtus rusų karius.

„Wagner“ kovotojai paėmė į nelaisvę Rusijos ginkluotųjų pajėgų 72-osios brigados vadą pulkininką leitenantą Romaną Venevitiną. Kaip geros valios gestą siūlome jį iškeisti į kelis Rusijos ginkluotųjų pajėgų karius, kuriuos paėmėme į nelaisvę per išsivadavimo mūšius Belgorodo srityje.

„SIPA“/„Scanpix“/Rusijos savanorių korpuso kariai

Tai sąžiningi mainai be jokių papildomų sąlygų. Dėl mainų detalių bus susitarta vėliau“.

Legionas pabrėžė, kad kreipėsi į „Drąsos ordino“ turėtoją ir Belgorodo srities gubernatorių Viačeslavą Gladkovą.

Kariai norėjo susitikti su V.Gladkovu ir perduoti į nelaisvę paimtus rusų karius, tačiau gubernatorius „bailiai sėdėjo atokiau, palikdamas savo žmones nelaisvėje, kol jų pačių kariai artilerijos ugnimi apšaudė taikius miestus“.