Leidinio šaltinių teigimu, Amerikos pareigūnai nesiekia priversti Ukrainos sėsti prie derybų stalo. Jie veikiau siekia užtikrinti, kad Kyjivas išlaikytų kitų šalių, kurių rinkėjai baiminasi, kad karas būtų kurstomas dar daugelį metų, paramą.
Šios diskusijos rodo, kokia sudėtinga tapo J.Bideno administracijos pozicija dėl Ukrainos, nes JAV pareigūnai viešai žada remti Kyjivą didžiulėmis pagalbos sumomis „tiek, kiek prireiks“, kartu tikėdamiesi išspręsti konfliktą, kuris per pastaruosius aštuonis mėnesius skaudžiai atsiliepė pasaulio ekonomikai ir sukėlė branduolinio karo baimę.
Nors JAV pareigūnai pritaria Ukrainos kolegų vertinimui, kad V.Putinas kol kas nėra rimtai nusiteikęs derėtis, jie pripažįsta, kad prezidento Volodymyro Zelenskio atsisakymas derėtis su juo sukėlė susirūpinimą kai kuriose Europos, Afrikos ir Lotynų Amerikos dalyse, kur labiausiai jaučiamas trikdantis karo poveikis maisto produktų ir degalų prieinamumui ir kainai.
„Kai kurie mūsų partneriai jaučia nuovargį nuo Ukrainos“, – „Washington Post“ sakė vienas JAV pareigūnas.
V.Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas neatsakė į „Washington Post“ prašymą pakomentuoti.
Penktadienį į Kyjivą atvykęs Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad Jungtinės Valstijos remia teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje, ir teigė, kad JAV parama bus tęsiama nepriklausomai nuo vidaus politikos.
Ukrainos pajėgoms susigrąžinant okupuotas teritorijas ir artėjant prie V.Putinui brangių teritorijų, sustiprėjo entuziazmas dėl galimo karo sprendimo. Šios teritorijos prasideda nuo Krymo, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m., ir apima Azovo jūros pakrantės miestus, kurie dabar jam yra „sausumos tiltas“ į Ukrainos pusiasalį. V.Zelenskis pažadėjo kovoti dėl kiekvieno Ukrainos teritorijos centimetro.
Diplomatas veteranas Alexanderis Vershbowas, dirbęs JAV ambasadoriumi Rusijoje ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju, sakė, kad Jungtinės Valstijos negali sau leisti būti visiškai „agnostinės“ dėl to, kaip ir kada baigsis karas, atsižvelgiant į JAV interesą užtikrinti Europos saugumą ir atgrasyti nuo tolesnės Kremliaus agresijos už Rusijos sienų.
„Jei sąlygos taps palankesnės deryboms, nemanau, kad administracija bus pasyvi, – sakė A.Vershbowas. – Tačiau galiausiai tai yra ukrainiečiai, kurie kovoja, todėl mes turime būti atsargūs ir nesiimti jiems antrinti.“
Nors V.Zelenskis savaitėmis po V Putino invazijos vasario 24 d. išdėstė pasiūlymus dėl taikos derybų būdu, įskaitant Ukrainos neutralumą ir nuo tos dienos Rusijos okupuotų teritorijų grąžinimą, pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pareigūnai sugriežtino savo poziciją.
Rugsėjo pabaigoje V.Putinui aneksavus dar keturis Ukrainos regionus rytuose ir pietuose, V.Zelenskis išleido dekretą, kuriuo paskelbė, kad derybos su Rusijos vadovu yra „neįmanomos“. „Derėsimės su naujuoju prezidentu“, – sakė jis vaizdo kreipimesi.
Šį pokytį paskatino sistemingi žiaurumai Rusijos kontroliuojamose teritorijose, įskaitant prievartavimus ir kankinimus, kartu su reguliariais oro antskrydžiais Kyjive ir kituose miestuose bei Kremliaus dekretu dėl aneksijos.
Ukrainiečiai pasipiktino, kai užsieniečiai pasiūlė jiems atiduoti savo šalies teritorijas kaip taikos susitarimo dalį, kaip, pavyzdžiui, praėjusį mėnesį, kai milijardierius Elonas Muskas, padėjęs aprūpinti Ukrainos kariuomenę palydovinio ryšio prietaisais, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė pasiūlymą, kuris leistų Rusijai referendumu įtvirtinti dalies Ukrainos kontrolę ir atiduoti Kremliui Krymą.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kritika dėl siūlomų nuolaidų tapo aštresnė, pareigūnai smerkė „naudingus idiotus“ Vakaruose, kuriuos kaltino tarnavimu Kremliaus interesams.
„Jei laimės Rusija, mūsų laukia chaoso laikotarpis: tironijos klestėjimas, karai, genocidas, branduolinės lenktynės, – penktadienį sakė prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. – Bet kokios „nuolaidos“ Putinui šiandien – sandoris su velniu. Jums nepatiks jo kaina.“
Vienintelis būdas užkirsti kelią Rusijai sugrįžti tolesniems išpuoliams – nugalėti jos kariuomenę mūšio lauke
Ukrainos pareigūnai nurodo, kad 2015 m. taikos susitarimas rytiniame Donbaso regione, kur Maskva rėmė separatistų kampaniją, suteikė Rusijai tik laiko, kol V.Putinas šiemet pradėjo plataus masto invaziją. Jie abejoja, kodėl bet koks naujas taikos susitarimas turėtų būti kitoks, argumentuodami, kad vienintelis būdas užkirsti kelią Rusijai sugrįžti tolesniems išpuoliams – nugalėti jos kariuomenę mūšio lauke.
Rusija, susidūrusi su prasta padėtimi mūšio lauke, pasiūlė derybas, nors anksčiau pasirodė nenorinti sutikti su niekuo kitu, išskyrus Ukrainos kapituliaciją.
„Rusija ir jos Vakarų rėmėjai ciniškai tiesia alyvmedžio šakelę. Prašome neapsigauti: agresorius negali būti taikdarys“, – rašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas neseniai dienraštyje „The Washington Post“ paskelbtame straipsnyje.
Ukrainos pareigūnai taip pat abejoja, kaip jie gali vesti derybas su Rusijos vadovais, kurie iš esmės tiki Maskvos teise į hegemoniją Kyjivo atžvilgiu.
V.Putinas toliau menkina suverenios ir nepriklausomos Ukrainos idėją, įskaitant praėjusį mėnesį išsakytas pastabas, kai jis dar kartą pareiškė, kad rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta, ir teigė, kad Rusija gali būti „vienintelė tikra ir rimta Ukrainos valstybingumo, suvereniteto ir teritorinio vientisumo garantė“.
Nors Vakarų pareigūnai taip pat labai skeptiškai vertina Rusijos tikslus, tačiau jiems nepatiko griežti vieši priekaištai Ukrainai, nes Kyjivas išlieka visiškai priklausomas nuo Vakarų pagalbos. Pareigūnų teigimu, jei Kyjivas pasipiktintų paramos teikėjais ir atsisakytų derybų, tai ilgainiui jam pakenktų.
Abiejų pusių pareiškimai padidino pasaulinę baimę, kad gali kilti ilgus metus truksiantis konfliktas, truksiantis visą likusį V.Putino, kurio valdžia pastaraisiais metais tik stiprėja, gyvenimą. Karas jau pagilino pasaulio ekonomines problemas, prisidėdamas prie to, kad Europos vartotojams smarkiai išaugo energijos kainos, ir sukėlė žaliavų kainų šuolį, kuris padidino badą tokiose šalyse kaip Somalis, Jemenas ir Afganistanas.
Kalbėdamas Kyjive, J.Sullivanas sakė, kad karas gali lengvai baigtis. „Rusija nusprendė jį pradėti, – sakė jis. – Rusija gali pasirinkti jį užbaigti nutraukdama Ukrainos puolimą, nutraukdama Ukrainos okupaciją, ir būtent tai, mūsų požiūriu, ji turėtų padaryti.“
Susirūpinimą dėl ilgesnio konflikto ypač jaučia tos šalys, kurios jau ir taip nesiryžo paremti JAV vadovaujamos koalicijos, remiančios Ukrainą, dėl ryšių su Maskva arba nenoro stoti į vieną gretą su Vašingtonu.
Nepaisant Ukrainos vadovų atsisakymo kalbėtis su V.Putinu ir jų priesaikos kovoti, kad atgautų visą Ukrainą, JAV pareigūnai teigia manantys, kad V.Zelenskis tikriausiai pritartų deryboms ir galiausiai sutiktų su nuolaidomis, kaip siūlė karo pradžioje. Jie mano, kad Kyjivas bando užsitikrinti kuo daugiau karinių laimėjimų iki žiemos, kai galbūt atsiras galimybė imtis diplomatinių veiksmų.
V.Zelenskis susiduria su iššūkiu, kaip įtikti tiek vietiniams rinkėjams, kurie labai nukentėjo nuo Rusijos užpuolikų, tiek užsienio auditorijai, aprūpinančiai jo pajėgas kovai reikalingais ginklais. Siekdamas motyvuoti ukrainiečius šalies viduje, V.Zelenskis skatino pergalę, o ne susitarimą, ir tapo pasipriešinimo simboliu, motyvuojančiu Ukrainos pajėgas mūšio lauke.
Pranešimai apie Rusijos atsitraukimą iš pietinio Chersono miesto iškėlė klausimą, ar Ukrainos pajėgos galiausiai galėtų žygiuoti į strategiškai svarbų Krymo pusiasalį, kurį, JAV ir NATO pareigūnų nuomone, V.Putinas vertina kitaip nei kitas Rusijos kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, ir ką Kyjivo rėmėjams Vakaruose reikštų tikėtina kova dėl Krymo.
Krymas ne tik buvo tiesiogiai kontroliuojamas Rusijos ilgiau nei nuo vasario mėn. užgrobtos teritorijos, bet jame jau seniai yra Rusijos karinio jūrų laivyno bazė ir gyvena daug į pensiją išėjusių Rusijos kariškių.
Iliustruodamas, kad Rusija išaukštino Krymą, Kremlius praėjusį mėnesį atsakė į sprogimą ant tilto, jungiančio regioną su žemynine Rusija – Maskvos pusiasalio užvaldymo simbolį – ir paleido raketų ugnį į Ukrainos miestus, įskaitant Kyjivą, taip nutraukdamas ilgą taikos laikotarpį sostinėje.
Tuo tarpu Ukrainos vadovai toliau telegrafuoja savo ketinimus siekti visiškos pergalės ne tik savo apgultiems piliečiams, bet ir Maskvai.
Trečiadienį V.Zelenskis interviu žurnalistui sakė, kad pirmas dalykas, kurį jis padarys po to, kai Ukraina laimės karą, bus apsilankymas atgautame Kryme. „Labai noriu pamatyti jūrą“, – sakė jis.
