Daugybę įslaptintų JAV karinių dokumentų paviešinusį tinklalapį įkūręs australas gyvena kaip bėglys, baimindamasis dėl savo gyvybės, o Švedijoje iki šiol tiriama byla dėl jam inkriminuojamo priekabiavimo prie dviejų švedžių ir vienos iš jų išžaginimo.
Tačiau prokurorai kol kas oficialiai nepateikė jokių kaltinimų, nors apie šiuos įtarimus pirmąkart buvo paskelbta prieš daugiau nei du mėnesius.
J.Assange'as ir anksčiau neigė jam metamus kaltinimus, vadindamas juos Vašingtono organizuojama „šmeižto kampanija“, kuria esą siekiama sukompromituoti „WikiLeaks“. Jis taip pat ne kartą atmetė žurnalistų mėginimus klausinėti jį apie šią bylą.
„WikiLeaks“ praeitą savaitę paviešino precedento neturintį įslaptintos medžiagos kiekį – apie 400 tūkst. JAV karinių dokumentų, kuriuose esą esama informacijos apie daugiau nei 109 tūkst. irakiečių žūtį 2004–2009 metais.
Netrukus po to J.Asseange'as davė interviu televizijai CNN, kuriame save vadino prieš „WikiLeaks“ nukreiptos kritikos žaibolaidžiu. Jis išėjo iš studijos, kai buvo pradėtas primygtinai klausinėti apie kaltinimus Švedijoje.
Tinklalapio įkūrėjas pastaruosius paviešintus dokumentus vadino neįprasčiausia karo istorija, kuri kada nors buvo paskelbta mūsų civilizacijoje. Tačiau J.Assange'as atmetė klausimus apie jo asmeninį gyvenimą, vadindamas juos bulvarine žurnalistika.
„Turėtų būti akivaizdu, kad šie dalykai nesubalansuoti ir neproporcingi, – sakė jis, duodamas atskirą interviu CNN pokalbių laidų veteranui Larry Kingui. – Neteisinga kelti sensacingus ir faktiškai neteisingus teiginius gana banalia tema, palyginti su 109 tūkst. žmonių žūtimi... CNN turėtų gėdytis tokio elgesio. Jums, Larry, irgi turėtų būti gėda.“
Rugsėjį kalbėdamas su naujienų agentūra AFP, J.Assange'as pripažino, kad Švedijoje atliekamas tyrimas padarė „nepaprastą žalą“ jo organizacijai, kad ir kas būtų jam primetamų kaltinimų autorius.
„WikiLeaks“ anksčiau užsitraukė Pentagono rūstybę, paviešinusi apie 77 tūkst. slaptų JAV karinių dokumentų apie karą Afganistane.
Organizacija, kurią esą taip pat krečia vidiniai nesutarimai dėl J.Assange'o vadovavimo stiliaus ir sprendimų, ruošiasi paskelbti dar 15 tūkst. dokumentų apie konfliktą Afganistane, galimai tapsiančių labiau kontroversiškais negu anksčiau paviešinti.
Tačiau J.Assange'as praeitą savaitę sakė CNN, kad gandus apie „WikiLeaks“ vidinius nesutarimus paskleidė keli nepatenkinti darbuotojai, kurie anksčiau buvo pašalinti iš jo organizacijos.
Anksčiau šį mėnesį Švedijos migracijos valdyba nepatenkino J.Assange'o prašymo išduoti nuolatinį leidimą gyventi šalyje.
Šiuo metu jis gyvena Londone, tačiau aktyvistui išduotos Didžiosios Britanijos vizos galiojimas esą baigsis ateinančių metų pradžioje, tad jam taps sunkiau slapstytis nuo priešų.
