Įslaptintos informacijos apie JAV žvalgybos programas nutekinusiam E.Snowdenui, kurį Vašingtonas kaltina šnipinėjimu, Rusija rugpjūčio 1 dieną suteikė prieglobstį vieneriems metams – po to, kai amerikietis apie penkias savaites išbuvo įstrigęs viename Maskvos oro uoste.
J.Assange'as, kuris kandidatuoja Australijoje vyksiančiuose nacionaliniuose rinkimuose, sakė, kad vyriausybių paslaptis viešinančio „WikiLeaks“ darbuotojai lydėjo E.Snowdeną nuo tada, kai jis paliko Honkongą ir atskrido į Šeremetjevo oro uosto tranzito zoną birželio 23 dieną.
„Nuo Honkongo kas nors iš mūsiškių visą laiką fiziškai būdavo šalia jo“, – jis sakė duodamas interviu Australijos žiniasklaidos grupei „Fairfax Media“, kuris buvo paskelbtas internete penktadienį.
„Kas nors iš mūsų buvo su juo 54 dienas“, – teigė J.Assange'as.
Paklaustas, ar E.Snowdenas buvo apklaustas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) arba kitų žvalgybos tarnybų, J.Assange'as atsakė: „Ne, nebuvo.“
FSB pranešė bendradarbiavusi su JAV federaliniu tyrimų biuru, siekdama išspręsti krizę dėl E.Snowdeno, kol jam buvo suteiktas laikinas prieglobstis. Kai kas kėlė prielaidą, kad amerikietis galėjo būti apklaustas Rusijos specialiųjų tarnybų.
Tačiau Australijoje gimęs J.Assange'as teigė, kad „WikiLeaks“ darbuotojai „atidžiai stebi padėtį, o Rusijos pareigūnai elgėsi gerai“.
„Mano interpretacija tokia, jog šis politinis ir diplomatinis klausimas jau seniai tapo didesnis negu žvalgybos klausimas“, – pridūrė jis.
J.Assange'as sakė, kad „WikiLeaks“ nusprendė padėti 30-mečiui buvusiam JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktininkui, nes turėjo „gebėjimų ir tarptautinį tinklą, kad tai padarytų“, taip pat dėl to, kad portalo „darbai turi nesiskirti nuo žodžių“.
Pasak jo, Rusija visada atrodė saugesnis pasirinkimas negu Honkongas, kuris, kaip atrodė „WikiLeaks“, galiausiai būtų pasidavęs amerikiečių spaudimui išduoti E.Snowdeną ir kad jis jau būtų patekęs į Vašingtono rankas.
