„Nekaltus žmones kelis metus apklausia dėl visiškai menkų priežasčių. Tarp tų, kas laikomi kalėjime neteisėtai, yra vaikų, senukų ir psichiškai nesveikų žmonių. Kalėjime įkalinti liko 172 žmonės, kai kurie jų neturi jokių galimybių būti teisiami arba būti išlaisvinti“, – gautų dokumentų analizę reziumuoja „The Guardian.“
Įkalindavo nekaltus žmones
759 įslaptintų ataskaitų liečia beveik visus nuo 2002 metų kalėjime uždarytus kalinius, ir net dabar, praėjus dviems su puse metų nuo JAV prezidento Baracko Obamos įsakymo uždaryti kalėjimą, ten vis dar laikomi 172 žmonės, rašoma leidinyje. „Šiuose dokumentuose aprašoma sistema, kurios tikslas yra ne sulaikyti pavojingus teroristus ar kovotojus, o informacijos rinkimas. Tarp kalinių, kurie, kaip paaiškėjo, buvo nekalti, pakliuvo 89 metų valstietis iš Afganistano, sirgęs senatvine silpnaprotyste, 14 metų berniukas, nekalta pagrobimo auka. Senukas buvo atvežtas į Kubą, kad būtų apklaustas apie „įtartinus telefonų numerius“, rastus jo namuose. Berniukas buvo sulaikytas todėl, kad jis „galėjo turėti žinių apie vietinius Talibano lyderius“, – rašoma publikcijoje. Kalėjime 6 metus buvo laikomas ir vienas televizijos kanalo „al-Jazeera“ žurnalistas, iš kurio buvo bandoma išgauti informaciją apie televizijos turimą technologinę įrangą, žurnalistų apmokymą bei darbą Čečėnijoje, Afganistane ir Kosove.
Iš dokumentų taip pat aiškėja šie faktai:
- JAV valdžia įtraukė pagrindinę Pakistano žvalgybos tarnybą į teroristinių organizacijų sąrašą – kartu su „al Qaeda“, „Hamas“, „Hezbollah“ ir Irano žvalgyba.
- Apie 100 Gvantanamo kalinių kentė nuo depresijos ir psichozės, daugelis paskelbdavo bado akcijas arba mėgindavo nusižudyti.
- Keli Didžiosios Britanijos piliečiai ar nuolatiniai gyventojai kelis metus buvo laikomi kalėjime, nors JAV valdžia ir žinojo, kad jie nesusiję su „al Qaeda“ ar Talibanu. Vienas britas atsidūrė Gvantanamo kalėjime tik todėl, kad prieš tai Talibanas jį laikė kalėjime, ir, kaip manoma, vyras buvo susipažinęs su jų tardymo metodais. Kito brito JAV valdžia nenorėjo išleisti į laisvę netgi tuomet, kai jam buvo panaikinti kaltinimai ir atsirado įrodymų, jog jis buvo kankinamas.
- JAV valdžia rėmėsi informacija, išgauta iš kalinių kankinimų būdu. Net ir tuomet, kai būdavo pateikiami faktai, jog su šiais kaliniais buvo elgiamasi nederamai, amerikiečių pareigūnai ir toliau vadindavo šią informaciją patikima.
Neišleidžia, nes per daug nukankinti
Pateikti dokumentai taip pat rodo, kad kalėjimo administracija daugelį Gvantanamo kalinių, kurie būdavo išlaisvinami arba pervedami į kitus kalėjimus, laikydavo „itin pavojingais.“
„WikiLeaks“ dokumentuose taip pat pateikiamos rekomendacijos tyrėjams. Jose teigiama, kad po rugsėjo 11-osios teroro aktų į Afganistaną keliaujančių žmonių bet kokie įvardinami kelionės tikslai greičiausiai yra „visiškas melas“, o tikrasis siekis yra palaikyti Osamą bin Ladeną. Tyrėjams taip pat nurodoma, kad įtariamaisiais gali būti laikomi žmonės, lankantys pamaldas tam tikrose mečetėse įvairiose pasaulio šalyse, o taip pat tam tikro modelio „Casio“ laikrodžių nešiojimas – mat paaiškėjo, kad tokie laikrodžiai buvo dalinami „al Qaeda“ teroristų apmokymo kursuose Afganistane.
Kaip viena iš priežasčių, kodėl kai kurie žmonės vis dar laikomi Gvantanamo kalėjime, yra tai, kad jie taip smarkiai nukankinti, jog išlaisvinti užtikrintai laimėtų bylas teismuose. Kai kuriems informatoriams laisvėje taip pat grėstų bausmė už išduotą informaciją.
