Šis nutekinimas itin apmaudus Amerikos šnipų vadovui, o „WikiLeaks“ pareiškė, kad daugiau failų bus paskelbta „artimiausiomis dienomis“.
Pirmuosiuose paskelbtuose šešiuose failuose nėra jokių griežtai įslaptintų dokumentų, bet „WikiLeaks“ nurodė, kad J.Brennanas „retkarčiais naudodavo šią paskyrą keliuose su žvalgyba susijusiuose projektuose“.
Ko gera, daugiausiai atskleidžiantis dokumentas yra J.Brennano asmeninių duomenų anketos juodraštis iš vieno prašymo suteikti teisę dirbti įslaptinta informacija, veikiausiai parengtas 2008 metais.
Pirmuosiuose paskelbtuose šešiuose failuose nėra jokių griežtai įslaptintų dokumentų, bet „WikiLeaks“ nurodė, kad J.Brennanas „retkarčiais naudodavo šią paskyrą keliuose su žvalgyba susijusiuose projektuose“.
Toje anketoje išvardyti kai kurie jo draugai ir pažįstami, taip pat pateikiami išsamūs duomenys apie karjeros istoriją ir virtinė kitų asmeninių bei šeimos duomenų.
Vienas iš paminėtų asmenų yra George'as Tenetas, kuris buvo CŽV direktorius 1996–2004 metais. Moteris, kuri atsiliepė anketoje pateiktu telefono numeriu, sakė, kad G.Tenetas nesikalba su žiniasklaida.
Tarp paviešintų dokumentų taip pat yra 2008 metų laiškas nuo Christopherio Bondo, tuomečio JAV Senato žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojo, kuriame raginama uždrausti kai kuriuos „griežtus tardymo metodus“.
Be to, paviešinta 2008 metų faksograma atskleidžia detalių apie teisinį ginčą tarp CŽV ir firmos, kuri tame dokumente įvardijama „Analizės korporacija“ (The Analysis Corporation).
Taip pat pateikiamas 2007 metų J.Brennano pranešimo apie Iraną juodraštis ir kitas pirminis dokumentas, datuotas tų pačių metų liepą, kuriame jis apžvelgia iššūkius, kylančius JAV žvalgybos bendruomenei.
Šiuos dokumentus „WikiLeaks“ paskelbė praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo paskelbta, kad vienas paauglys įsilaužė į J.Brennano AOL paskyrą ir pavogė iš ten elektroninių laiškų bei asmeninių duomenų.
Daugeliui kompiuterių vartotojų bendrovės AOL pavadinimas siejasi su ankstyvąja interneto epocha, kai ta bendrovė teikė telefoninio interneto ryšį. Be to, kompiuterinis įsilaužėlis akivaizdžiai panaudojo itin su aukštosiomis technologijomis nesusijusį metodą, kad prisijungtų prie CŽV vadovo elektroninio pašto paskyros, o šis faktas neabejotinai bus labai apmaudus Vašingtonui.
CŽV teigia, kad kol kas nėra „jokių ženklų“, jog buvo nutekinta kokia nors įslaptinta informacija.
Įsilaužėlis tvirtino, kad prie tos paskyros priėjo pasinaudojęs „socialinės inžinerijos“ triuku, kai apgaule įtikino interneto bendrovės „Verizon“ darbuotojus atskleisti J.Brennano asmeninę informaciją, o po to įtikino AOL iš naujo nustatyti jo prisijungimo slaptažodį.
CŽV trečiadienį pasmerkė įsibrovimą į J.Brennano asmeninę elektroninio pašto paskyrą, perspėdama, kad tai yra nusikaltimas, bet pridūrė, kad kol kas nėra „jokių ženklų“, jog buvo nutekinta kokia nors įslaptinta informacija.
„Įsibrovimas į Brennano šeimos paskyrą yra nusikaltimas, o Brennano šeima yra auka“, – pareiškė CŽV.
„Brennano šeimos privati elektroninė nuosavybė buvo apiplėšta turint piktavališkų ketinimų ir dabar platinama internete, – rašo agentūra. – Tokia ataka galėjo ištikti bet ką ir turėtų būti smerkiama, o ne skatinama. Nėra jokių ženklų, kad kuris nors iš jau paviešintų dokumentų yra įslaptintas.“
