Demokratiškai valdomas Taivanas niekada nėra oficialiai paskelbęs nepriklausomybės ir gyvena nuolat baimindamasis Kinijos karinio įsiveržimo. Pekinas salą laiko savo teritorijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
„Įgyvendinti nacionalinį suvienijimą taikiomis priemonėmis labiausiai atitinka visos mūsų nacijos, įskaitant mūsų brolius Taivane, interesus“, – pareiškė Xi Jinpingas, sakydamas kalbą minint revoliucijos, užbaigusios tūkstančius metų trukusį imperatorių valdymą ir atvedusios prie Kinijos Respublikos įkūrimo, 110-ąsias metines.
„Taivano nepriklausomybė yra didžiausia kliūtis mūsų tėvynės suvienijimui ir rimtas užslėptas pavojus“, – perspėjo Kinijos prezidentas.
Virš scenos, kurioje kalbėjo Xi Jinpingas, kabojo Sun Yat-seno – Vakaruose išsilavinimą įgijusio gydytojo, vadovavusio 1911 metų revoliucijai, kuri nuvertė Qingų imperatorių dinastiją – didelis portretas.
Sun Yatsenas įkūrė Kinijos Respubliką, kurios pavadinimą oficialiai yra išlaikęs Taivanas. Į šią salą pabėgo kinų nacionalistai, pralaimėję Mao Zedongo komunistų pajėgoms, 1949 metais laimėjusioms Kinijos pilietinį karą ir įkūrusioms Kinijos Liaudies Respubliką.
„Visiškas šalies suvienijimas gali būti būti realizuotas, ir tai bus padaryta“, – pridūrė Xi Jinpingas.
Prezidentas perspėjo kitas šalis nesikišti į Taivano reikalus, vienam Pentagono pareigūnui patvirtinus, kad JAV specialiųjų pajėgų kariai jau kelis mėnesius slapta apmoko taivaniečių pajėgas.
„Taivano klausimas yra vien Kinijos vidaus reikalas ir nėra atviras jokiam kišimuisi iš išorės“, – pažymėjo jis.
Pekinas didina spaudimą Taibėjui nuo 2016 metų, kai buvo Taivano prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen, laikanti salą „jau nepriklausoma“.
Tsai Ing-wen sekmadienį irgi turėtų pasisakyti per renginį, skirtą 1911 metų revoliucijai paminėti. Šios iškilmės yra vienas iš nedaugelio Kiniją ir Taivaną vienijančių renginių.
Taivano gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu salos karinė įtampa su Kinija yra didžiausia per pastaruosius keturis dešimtmečius. Pekinas pastarosiomis dienomis pasiuntė rekordinį skaičių karinių lėktuvų – apie 150 – įskristi į Taivano oro erdvės gynybos zoną.
Xi Jinpingo perspėjimas užsienio jėgoms nesikišti nuskambėjo po praeitą savaitę įvykusio reto incidento, kai Jungtinė Karalystė pasiuntė vieną savo karo laivą praplaukti Taivano sąsiauriu. Šis manevras laikomas iššūkiu Pekino pretenzijoms į svarbias akvatorijas šiame regione. Be to, Taivaną pastarosiomis aplankė Prancūzijos senatorių delegacija, nepaisydama Pekino perspėjimų.
