Japonijos elektros sistemos istorija prasidėjo 1883 metais, kai buvo įkurta kompanija „Tokyo Electric Light Co“. Paklausa augo sparčiai ir 1895 metais kompanija nusipirko elektros energijos gamybos įrangą iš vokiečių AEG. Vakarų Japonijoje vyko tokia pat evoliucija – kompanija „Osaka Electric Lamp“ importavo „General Electric“ įrangą, rašo Computerworld.com.
AEG įranga gamino europietiškų standartų – 50 hercų (Hz) elektrą. Tuo tarpu „General Electric“ įrangos gaminama elektra atitiko JAV – 60 Hz – standartus. Tuo metu šis skirtumas neatrodė svarbus, elektros lemputėms tinkami abu dažniai. Tačiau praeities sprendimų pasekmės itin gerai matosi šiandien.
Visa rytinė Japonija, kartu ir Tokijas bei stichijos nuniokotas regionas, gauna 50 Hz elektrą, o visa likusi šalies dalis – 60 Hz.
Sujungti šiuos du elektros tinklus įmanoma, tačiau tam reikalingos dažnio keitimo stotys. Trys tokios stotys egzistuoja, tačiau kartu sudėjus jų galingumas siekia vos 1 gigavatą.
Kai Japonijai smogė žemės drebėjimas, išsijungė 11 elektrą gaminusių reaktorių. Trys iš jų buvo Fukušimos atominėje elektrinėje, kuri dabar yra pasaulio dėmesio centre dėl kilusių branduolinių problemų. Neveikiant 11 reaktorių, rytinė Japonijos dalis neteko 9,7 gigavatų galios elektros energijos.
Visa tai yra Tokijo problemų priežastis: vakarų Japonijos kompanijos negali kompensuoti prarastos elektros energijos.
Todėl dar pirmadienį šalies Vyriausybė paprašė jos rytuose gyvenančių žmonių sumažinti elektros vartojimą ir jie atsiliepė. Sumažintas apšvietimas biuruose, užgesintos neoninės iškabos, o kai kuriose stotyse žmonių prašoma nevažiuoti eskalatoriais, bet lipti laiptais. Elektrą gyventojai taupo ir namuose.
Savo ruožtu „Tokyo Electric Power Co“ (TEPCO) įspėjo, kad energiją teks taupyti ir balandį, ir dar kiek laiko po to. Dalis Fukušimos atominės elektrinės reaktorių niekada neveiks, todėl Tokijas ir jo apylinkės yra priklausomi nuo to, kada pavyks ir ar iš viso pavyks vėl įjungti kitas elektrines.