„YouTube“ nesugeba atsikratyti rusiškos karo propagandos: ką ten galima rasti?

Nuo invazijos į Ukrainą 2022 metais pradžios vaizdo įrašų talpykla „YouTube“ pašalino dešimtis tūkstančių propagandinių ir prokarinių vaizdo įrašų iš Rusijos. Tačiau visiškai atsikratyti tokio turinio platformai nepavyko: joje vis dar galima rasti šimtus tūkstančių prenumeratorių turinčių kanalų ir milijonus peržiūrų turinčių vaizdo įrašų, kuriuose – kartais atvirai, kartais prisidengiant interviu su įžymybėmis – liaupsinama Rusijos valdžia ir kariškiai. „Meduza“ aiškinosi, kas vyksta su prokremlišku turiniu „YouTube“ ir kaip likusių propagandistų populiarumą paveikė perėjimas prie „karinių“ temų.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje „YouTube“ ištrynė tūkstančius prokremliškų vaizdo įrašų ir užblokavo daugybę kanalų. Tačiau tai nesutrukdė propagandai toliau rinkti milijonus peržiūrų, o algoritmai tam labai padeda.

Rusijos valdžios institucijos vilioja propagandistus į kitas platformas, tačiau pripažįsta, kad visos jos nusileidžia „YouTube“.

„YouTube“ nurodo skirtingas propagandinių kanalų blokavimo priežastis. Dažniausios – sistemingi platformos taisyklių pažeidimai ir neapykantos kurstymas. Tikslus užblokuotų kanalų skaičius nežinomas, bet, atrodo, kalbama apie daugiau nei 10 tūkstančių kanalų ir keliasdešimt tūkstančių vaizdo įrašų.

Vis dar galima rasti šimtus tūkstančių prenumeratorių turinčių kanalų ir milijonus peržiūrų turinčių vaizdo įrašų, kuriuose liaupsinama Rusijos valdžia ir kariškiai.

2022 m. gegužę, praėjus trims mėnesiams nuo invazijos pradžios, britų laikraštis „The Guardian“ rašė, kad „YouTube“ pašalino devynis tūkstančius kanalų ir daugiau kaip 70 tūkstančių vaizdo įrašų, skirtų karui Ukrainoje, įskaitant tuos, kuriuose invazija vadinama „išvadavimo misija“.

Po metų paaiškėjo, kad vien per pirmąjį 2023 m. ketvirtį buvo užblokuota daugiau kaip 900 kanalų. Pusė jų buvo susiję su Jevgenijaus Prigožino sukurta „Interneto tyrimų agentūra“. 2024 m. vasarį Rusijos žurnalistų sąjungos Sankt Peterburgo skyrius pranešė apie daugiau kaip 40 VGTRK regioninių skyrių kanalų blokavimą.

Vieni pirmųjų apribojimų sulaukė tų žiniasklaidos priemonių kanalai, kurias, platformos duomenimis, finansuoja Rusijos valstybė. Tai RT, „Sputnik“, „Rossija segodnia“, RBK ir kt. „YouTube“ taip pat pradėjo blokuoti tinklaraštininkų, palaikančių Rusijos valdžios institucijų politiką ir pateisinančių invaziją į Ukrainą, kanalus. Tarp jų yra Dmitrijus „Goblinas“ Pučkovas, Stanislavas Vasiljevas ir Artemijus Lebedevas.

Nuolat sklinda gandai, kad „Google“ priklausanti paslauga Rusijoje bet kuriuo metu gali būti užblokuota.

Padidėjus blokavimo rizikai, Rusijos tinklaraštininkai, valstybinės institucijos ir didžiosios žiniasklaidos bendrovės stengiasi įsitvirtinti „Rutube“ ir „VKontakte“ platformose (pastaroji plėtoja savo „VK Video“ paslaugą). O 2024 m. birželio pabaigoje žadama pristatyti dar vieną paslaugą, apie kurią kol kas nieko nežinoma.

Pačios Rusijos valdžios institucijos pripažįsta, kad šios svetainės dar negali lygiaverčiai konkuruoti su „YouTube“, ir daro prielaidą, kad visavertis konkurentas atsiras ne anksčiau kaip po penkerių metų. Nepaisant to, nuolat sklinda gandai, kad „Google“ priklausanti paslauga Rusijoje bet kuriuo metu gali būti užblokuota.

„Google“ blokuoja propagandistus, bet tuo pat metu paklūsta Rusijos valdžios institucijų reikalavimams. Netrukus po karo pradžios „YouTube“ sustabdė monetizavimą Rusijos naudotojams, bet toliau veikė Rusijoje.

2022 m. gegužę tuometinė „YouTube“ generalinė direktorė Susan Wojcicki sakė, kad paslauga lieka Rusijoje, nes bendrovė nori „padėti piliečiams žinoti, kas vyksta ir kaip viskas atrodo iš išorės pasaulio perspektyvos“.

Po kelių mėnesių „Google“ atstovybė Rusijoje dėl bendrovės banko sąskaitos arešto pateikė bankroto paraišką. Po metų, 2023 m. spalį, šis juridinis asmuo iš tiesų buvo paskelbtas bankrutavusiu. Tuo pat metu, nuo plataus masto karo pradžios, bendrovei buvo skirtos kelios didelės baudos, įskaitant baudas, susijusias su Rusijos naudotojų blokavimu ir bendrovės atsisakymu pašalinti Rusijos valdžios institucijoms nepatinkantį turinį. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, iki 2024 m. balandžio pabaigos tokių vaizdo įrašų buvo daugiau kaip 60 000.

„YouTube“ vis dar yra karą palaikančių kanalų, turinčių šimtus tūkstančių prenumeratorių.

Tačiau tai nereiškia, kad „Google“ visiškai ignoruoja Rusijos valdžios institucijų reikalavimus. Bendrovė sąžiningai moka jai skirtas baudas (kalbama apie milijardus rublių), o neseniai kai kurios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad „YouTube“ pradėjo blokuoti ir opozicijos turinį. Gegužės 20 d. tapo žinoma, kad „Roskomnadzor“ reikalavimu „Google“ apribojo prieigą prie kelių vaizdo įrašų apie karinės tarnybos vengimą. Pranešime „YouTube“ teigė, kad ši medžiaga pažeidžia Rusijos federalinį įstatymą „Dėl informacijos“. Vėliau šių vaizdo įrašų prieiga tapo apribota – juos buvo galima peržiūrėti per tiesioginę nuorodą, bet nebuvo galima rasti per platformos paiešką. Šiuo metu šie vaizdo įrašai vėl prieinami.

Gegužės pradžioje kanalas „Kak teper?“ (Kaip dabar? – rus.), priklausantis projektui „OVD-Info“ taip pat gavo įspėjimą apie galimą blokavimą. Dmitrijus Anisimovas, „OVD-Info“ atstovas spaudai, komentare pažymėjo, kad „tai pirmas atvejis Rusijoje, kai „Roskomnadzor“ reikalauja blokuoti visą kanalą, o ne konkretų vaizdo įrašą“. Agentūra „Reuters“ išsiuntė du paklausimus „YouTube“ atstovams dėl kanalo „Kak teper?“, tačiau jie situacijos nekomentavo. Rašant šį straipsnį kanalas vis dar buvo prieinamas.

„YouTube“ vis dar yra karą palaikančių kanalų, turinčių šimtus tūkstančių prenumeratorių. Štai žymiausi pavyzdžiai:

„Empatija Manuči“

1,7 mln. prenumeratorių

2018 m. rugsėjį aktorius, televizijos laidų vedėjas ir Vladimiro Putino patikėtinis ankstesniuose prezidento rinkimuose Viačeslavas Manučarovas pradėjo transliuoti laidą „Empatija Manuči“. Joje jis neformalioje aplinkoje – paprastai vedėjas ir jo svečias sėdėdavo ant lovos apsirengę pižamomis – kalbėdavosi su Rusijos žvaigždėmis: Lolita Miliavskaja, Nikolajumi Ciskaridze, Vera Brežneva. Jie daugiausia diskutuodavo buitinėmis temomis, aptarinėdavo profesiją, kolegas, asmeninį gyvenimą.

Tarp pašnekovų buvo net televizijos kanalo „Dožd“ įkūrėja Natalija Sindejeva, su kuria V.Manučarovas diskutavo apie žodžio laisvę Rusijoje. Paklausta, ar nebuvo minčių išvykti į užsienį kaip „Meduzai“, N.Sindejeva 2019 m. balandį atsakė: „Niekada. Čia mano namai, aš myliu Maskvą, niekada neįsivaizdavau gyvenimo užsienyje. Ir be to, mano nuomone, tai lyg užsiimti kažkokia partizanine veikla. Man tai nepatinka.“ Dabar, praėjus penkeriems metams, kanalas priverstas dirbti iš Amsterdamo.

Pamažu laidos pobūdis keitėsi į rimtesnį: dingo lova ir pižamos, atsirado minimalistinė studija, vedėjo apranga darėsi vis santūresnė. Prasidėjus karui, pasikeitė ir pats V.Manučarovas – jis ėmė dažniau vaizduoti įtampą ir susimąstymą, pašnekovams uždavinėti „sunkius“ klausimus, o „specialioji operacija“ ir iš šalies išvykusių žmonių kritika tapo privalomu bet kurio interviu punktu.

Svečius taip pat pradėta rinktis pagal esamą situaciją. Į pokalbius pradėjo atvykti propagandistai (Margarita Simonjan, Tigranas Keosajanas, Zacharas Prilepinas), valdžiai palankūs tinklaraštininkai (Dmitrijus Pučkovas, Artemijus Lebedevas, Stanislavas Vasiljevas) ir karą remiantys artistai (Olegas Gazmanovas, Ivanas Ochlobystinas, Dmitrijus Pevcovas). Jų fone išsiskyrė filosofas Aleksandras Duginas – jei vidutiniškai laidos epizodas trunka apie valandą, jam buvo skirta dvi su puse valandos.

Šį projektą mažiausiai nuo 2020 metų remia Interneto plėtros institutas (IPI). Apie tai užsimenama vienoje IPI interneto svetainės naujienoje.

IPI – tai organizacija Rusijoje, kuri skiria lėšų „patriotinio“ turinio, įskaitant filmus, televizijos serialus ir žaidimus, kūrimui. IPI vadovauja Aleksejus Goreslavskis, kuris anksčiau, būdamas Rusijos prezidento administracijos darbuotojas, kuravo Rusijos interneto segmentą. Jis taip pat 2014 m. perėmė portalo lenta.ru redakcijos vadovo pareigas po to, kai buvo atleista Galina Timčenko. Dėl šios priežasties leidinį paliko beveik visi darbuotojai.

2023 m. pavasarį portalo „Meduza“ šaltinis, susipažinęs su IPI paraiškų dotacijoms gauti teikimo tvarka, pažymėjo, kad V.Manučarovas „reguliariai teikia paraiškas [dotacijoms gauti] ir reguliariai jas gauna“.

Laidos formatas leidžia V.Manučarovui apsiriboti iš pažiūros neutraliais klausimais, o svečiams suteikia galimybę patiems išsakyti propagandinius lozungus. Ir jie noriai tuo naudojasi. Pavyzdžiui, į klausimą, ar įmanoma sukurti „rusišką pasaulį“ meile ir be žiaurumo, „neužveržiant veržlių“, I.Ochlobystinas užtikrintai atsako: „Be užveržimo negalima, mes esame akistatoje su žiauriu priešu“, o paskui pripažįsta, kad be atsitiktinių aukų apsieiti nepavyks.

Karo tema padėjo laidai išplėsti auditoriją. Iki 2022 m. vasario 24 d. kanale pasirodė 90 vaizdo įrašų ir tik septyni iš jų sulaukė daugiau nei milijono peržiūrų (dauguma – kelių šimtų tūkstančių). Iš 125 epizodų, pasirodžiusių po 2022 m. vasario 24 d., 93 vaizdo įrašai jau peržengė šią ribą. Tarp jų – interviu su Dmitrijumi Pučkovu (5,4 mln. peržiūrų), Marija Zacharova (4,6 mln.) ir I.Ochlobystinu (3,5 mln.). Tuo metu „Rutube“ platformoje V.Manučarovas turi 53 tūkst. prenumeratorių, o populiariausias vaizdo įrašas su aktoriumi ir Šiaurės Osetijos kultūros ministru Soslanu Fidarovu sulaukė apie tik 55 tūkst. peržiūrų (jo nėra „YouTube“).

123RF.com nuotr./YouTube

„SVOi“

512 tūkst. prenumeratorių

Kanalas buvo sukurtas neseniai, tačiau jau surinko pusę milijono prenumeratorių. Nuo 2023 m. gegužės kanalas publikuoja vaizdo įrašus, kuriuose Rusijos kovinių operacijų Ukrainoje dalyviai pasakoja apie savo patirtį. Turinys taip pat kuriamas už IPI pinigus. 2023 m. birželį šis kanalas buvo tarp 163 projektų, kuriems iš viso buvo skirta 10 mlrd. rublių „nacionaliniam turiniui“ kurti.

Kanalo pavadinimas lietuviškai reikštų „savi“, tačiau pirmųjų trijų žodžio raidžių užrašymas didžiosiomis raidėmis yra aliuzija į eufemistinį terminą „speciali karinė operacija“ (rusiška santrumpa – SVO), kurią Kremlius naudoja vietoje žodžio „karas“.

Kanalo publikuojami siužetai itin paprasti – tai dažniausiai svečių, pasakojančių savo istorijas sėdint tarp minimalistinių dekoracijų, monologai. Kartais už kadro girdimas balsas, užduodantis klausimus; kai kada pasakojimą lydi vaizdo kronikos kadrai (vedėjas kadre nepasirodo, neatskleidžiama, kas priklauso projekto komandai).

„Visada su savimi nešiojomės teleportacijos mygtuką“, – taip pasakojimą pradeda buvęs kalinys, tapęs „Wagner“ kovotoju. – Granatų visada turėjome su savimi. Tai reiškia, kad geriau buvo susisprogdinti pačiam. „Wagner“ į nelaisvę neima.“ Kai kurie svečiai pristatomi kaip savanoriai, tarp kitų dalyvių – nevyriausybinių organizacijų atstovai, „Donbaso kovotojas“ ir pulko šventikas (atsargos karininkas).

Yra atskira laida, skirta moterims kare, kurioje laikraščio „Moskovskij komsomolec“ „karo korespondentė“ Lina Korsak pasakoja: „Žurnalisto darbas SVO zonoje – tai ne tik žurnalistika. Tenka derinti daugybę dalykų, taip pat ir humanitarinės pagalbos savanorio veiklą.“ Vieno iš naujausių epizodų svečiu tapo „Atominis senis“ – 62 metų savanoris, kuris, pasak jo paties, „septynerius metus to laukė, žinojo, kad šis karas įvyks“.

Nepaisant kai kurių nepopuliarių laidų, dauguma vaizdo įrašų surenka po kelis šimtus tūkstančių peržiūrų. O trys vaizdo įrašai (tarp jų du interviu su privačios karinės kompanijos „Wagner“ nariais) įveikė milijono peržiūrų kartelę. „Rutube“ platformoje kanalas nepopuliarus – 143 prenumeratoriai ir mažiau nei 300 sėkmingiausio vaizdo įrašo peržiūrų.

„Antonov takoj Antonov“ (liet. – Antonovas toksai Antonovas)

427 tūkst. prenumeratorių

Tinklaraštininkas Aleksejus Antonovas savo kanalą įkūrė 2020 m. pabaigoje, tačiau aktyviai jį plėtoti pradėjo jau prasidėjus karui. Jis save vadina žmogumi, kuris „domisi ekonomika“, ir savo vaizdo įrašuose vertina dabartinius įvykius būtent šiuo aspektu.

Kartu jis laikosi aiškiai provyriausybinės pozicijos: naudoja propagandinę retoriką ir, pavyzdžiui, „užsienio agentais“ pripažintus leidinius vadina „Rusijos priešais“. Viename savo vaizdo įraše jis sako, kad išdavikams „gresia tam tikros pasekmės, iki pat jų gyvybės atėmimo naudojant „Novičiok“ ar CŽV droną, nesvarbu“. Ir priduria: „Yra tam tikrų žaidimų su valstybe, kurių geriau nežaisti.“

A.Antonovas stengiasi kurti neutralaus eksperto, kuris leidžia sau retkarčiais „kritikuoti“ Rusijos valdžios institucijų veiksmus, įvaizdį. „Gyvename naratyvų pasaulyje, skirtingų minčių, skirtingų idėjų pasaulyje. Ir ne su visomis valstybinėmis idėjomis, įsivaizduokite, aš sutinku“, – sako jis viename vaizdo įraše, atsakydamas į klausimą, kodėl neima Kremliaus pinigų. Kartu bendra jo vaizdo įrašų žinutė susiveda į tarp „intelektualių“ propagandistų populiarią tezę – „viskas nėra taip blogai, tik reikia galvoti savo galva“.

Daugumoje savo vaizdo įrašų A.Antonovas vienas analizuoja naujienas, nors kartais griebiasi ir kitų formatų. Pavyzdžiui, jis komentuoja kitų propagandistų vaizdo įrašus. Be to, jo kanalas kartais tampa platforma provyriausybiniams tinklaraštininkams, kurie jau buvo užblokuoti „YouTube“, pavyzdžiui, D.Pučkovui ir A.Lebedevui.

A.Antonovas yra paskelbęs daugiau nei šimtą vaizdo įrašų ir jie neblogai žiūrimi. Daugelis jo vaizdo įrašų sulaukia daugiau nei po 500 tūkst. peržiūrų, o kai kurie, pavyzdžiui, interviu su D.Pučkovu arba vaizdo įrašas „Kaip Ukraina prarado savo ekonomiką“ – daugiau nei milijono. „Rutube“ platformoje tinklaraštininkas yra surinkęs daugiau kaip 15 tūkst. prenumeratorių, o populiariausias vaizdo įrašas „JAV pralaimėjo Artimuosiuose Rytuose: Izraelio neįmanoma sustabdyti“ turi tik 11 tūkst. peržiūrų.

„Iznanka. Ženščiny“ (liet. – Išvirkščioji pusė. Moterys)

97 tūkst. prenumeratorių

Tai life.ru vyriausiosios redaktorės Tatjanos Denesiuk kanalas, kurį ji pati vadina „virtualiu moterų klubu“. Iki 2022 m. vasario 24 d. skelbtuose vaizdo įrašuose T.Denesiuk su svečiais kalbėjosi apie moterų profesinius pasiekimus, paauglių nėštumą ir, pavyzdžiui, smurtą, su kuriuo susidūrė moterys Afganistane, į valdžią atėjus Talibanui.

Tačiau pirmajame vaizdo įraše, paskelbtame prasidėjus karui, kalbama apie „užkietėjusius nacistus“ iš Kyjivo ir gyvenamųjų namų Charkive apšaudymą, „siekiant sukompromituoti Rusiją ir Vladimirą Vladimirovičių“.

Nuo to laiko propagandinis turinys tapo pagrindiniu kanale – T.Denesiuk pakvietė į interviu Valstybės Dūmos vicepirmininkę Aną Kuznecovą, kuri pareiškė, kad ukrainiečiai kariai „šaudo į vaikų nugaras“, vaikų teisių kontrolierę Mariją Lvovą-Belovą ir tinklaraštininkę Juliją Prochorovą.

Tematikos pakeitimas nepadidino laidos populiarumo (priešingai nei V.Manučarovo atveju). Jei anksčiau T.Denesiuk vaizdo įrašai nuosekliai surinkdavo nuo kelių dešimčių iki šimto tūkstančių peržiūrų, tai atsiradus prokariniam turiniui daugiau nei pusė vaizdo įrašų vos pasiekia 10 tūkstančių peržiūrų ribą arba apskritai nepasiekia, nepaisant to, kad laidos publikuojamos portale life.ru.

Tačiau yra ir išimčių. Pavyzdžiui, vaizdo įrašas apie karo slaugytoją surinko daugiau nei 800 tūkst. peržiūrų. „Rutube“ statistika pastebimai prastesnė: kiek daugiau nei 700 prenumeratorių ir mažiau nei šeši tūkstančiai peržiūrų populiariausiam „karinio“ laikotarpio vaizdo įrašui – interviu su A.Kuznecova.

Be populiarių laidų, „YouTube“ galima rasti ir nedidelių kanalų, kurie skirtingu dažnumu skelbia propagandinį turinį. Pavyzdžiui, jie publikuoja interviu su „SVO dalyviais“, pasakoja apie tai, ką pasiimti su savimi į karo zoną, arba bando kurti patriotinius šou.

Ryškus pastarųjų pavyzdys – kanalas „ETO OT NAS“ (liet. – tai nuo mūsų), kuriame prieš metus buvo pradėta rodyti propagandinė laida „Draugės Z“, tačiau ji išsilaikė tik du epizodus. Dabar skelbiami „dokumentiniai serialai“ ir atskiri klipai apie tai, kaip žmonės gyvena Donecke. Yra ir egzotiškesnių formatų, pavyzdžiui, patriotinės dainos ir net ištisi albumai „apie SVO“. Kai kurie iš jų surenka milijoną peržiūrų.

Be to, platformoje vis dar galima rasti kai kurių Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonių kanalų, iki kurių „YouTube“ kažkodėl dar nepriėjo. Pavyzdžiui, „Komsomolskaja pravda“ kanalas turi beveik du milijonus prenumeratorių ir reguliariai skelbia pasakojimus apie trofėjus, V.Putino kalbas ir kariškių monologus (grojaraštis „Specialiosios operacijos Ukrainoje didvyriai“ yra pirmas kanalo pagrindiniame puslapyje). Populiariausi vaizdo įrašai taip pat surenka po kelis milijonus peržiūrų.

Ypač dažnai tokio turinio galima rasti „YouTube Shorts“ skiltyje, kurioje skelbiami trumpi vertikalūs vaizdo įrašai. Ir ten jie yra itin populiarūs.

Rusijos kariškių heroizavimas tapo atskiru žanru, kurį mėgsta ir paprasti vartotojai, ir Rusijos regioninė žiniasklaida. Vaizdo įrašų apie susitikimus su „SVO dalyviais“ arba jų apdovanojimą galima rasti kanaluose „SurgutInformTV“, „Telekompanija ATV“ ir „GTRK Jugoria“.

Ypač dažnai tokio turinio galima rasti „YouTube Shorts“ skiltyje, kurioje skelbiami trumpi vertikalūs vaizdo įrašai. Ir ten jie yra itin populiarūs. Pavyzdžiui, „jaudinantis“ vaizdo įrašas apie sužeisto „SVO dalyvio“ ir jo sūnaus susitikimą Kostomuškoje surinko daugiau nei milijoną peržiūrų ir 100 000 „patinka“ paspaudimų. O vaizdo įrašas, kuriame „SVO kovotojas“ atvyko į savo sesers išleistuves – 2,8 mln. peržiūrų ir daugiau kaip 150 tūkst. „patinka“.

Įdomu tai, kad „YouTube“ rekomendaciniai algoritmai maždaug supranta šių vaizdo įrašų turinį. Rengiant šią publikaciją, kai kuriuos vaizdo įrašus ir ištisus kanalus pavyko surasti dėl to, kad pati paslauga pasiūlė juos peržiūrėti, orientuodamasi į anksčiau peržiūrėtą turinį. Skyriuje „Shorts“ šį efektą pasiekti dar lengviau. Pakanka pažiūrėti kelis tokius vaizdo įrašus, kad propaganda dažniau pasirodytų bendrame sraute.