Žemės drebėjimas Turkijoje: kodėl šiuolaikiniai pastatai griuvo it kortų nameliai?

Turkijoje auga nepasitenkinimas dėl statybos taisyklių nesilaikymo, lėmusio, kad per neseniai įvykusį žemės drebėjimą sugriuvo daug pastatų. BBC patikrino informaciją apie naujai pastatytus pastatus, kurie sugriuvo per nelaimę.
Žemės drebėjimo sunaikintas Hatajaus miestas
Žemės drebėjimo sunaikintas Hatajaus miestas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Vieno iš namų Malatijoje statybos buvo baigtos pernai, socialiniuose tinkluose pasklido skelbimas, kuriame teigiama, kad pastatas „pastatytas pagal naujausius žemės drebėjimo saugos standartus“.

Skelbime taip pat buvo rašoma, kad visos panaudotos medžiagos ir atliktas darbas – „pirmos klasės“.

Skelbimo rasti jau nebegalima, tačiau keli žmonės spėjo padaryti paties skelbimo ir vaizdo įrašo ekrano kopijas bei patalpino jas internete, rašoma BBC naujienų rusų kalba interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje.

Dar vienas daugiabutis smarkiai apgriuvo uostamiestyje Iskenderune.

Jo statytojas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kad statybos baigtos 2019 metais.

BBC patvirtino, kad sugriuvusio pastato vaizdas sutampa su vieta reklaminiame kvartalo vaizde, kurį padarė bendrovė. Norėdami gauti komentarą žurnalistai susisiekė su statybos bendrove, bet atsakymo kol kas negavo.

Kitoje nuotraukoje, kurios tikrumą irgi patikrino BBC, – dar vienas namas Antakijoje, pastatytas 2019 metais.

Žurnalistai rado video įrašą iš šio gyvenamojo komplekso atidarymo 2019 metų lapkritį, kuriame statybų bendrovės savininkas sako: „Guklu Bahce“ projektas, lyginant su kitais, yra ypatingas savo vieta ir statybos kokybe.

Pasak ekspertų, nepaisant šio žemės drebėjimo stiprumo, pastatai, pastatyti pagal visas taisykles, turėjo nesugriūti.

„Didžiausia drebėjimo jėga šio žemės drebėjimo metu buvo destruktyvi, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad ji buvo pakankama, jog sugriūtų tinkamai pastatyti pastatai“, – sakė Londono universitetinio koledžo ekstremalių situacijų planavimo ir valdymo profesorius Davidas Alexanderis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žemės drebėjimas Turkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žemės drebėjimas Turkijoje

„Daugelyje vietų drebėjimas buvo mažesnis nei maksimalus, todėl galime daryti išvadą, kad iš tūkstančių sugriuvusių pastatų beveik visi neatitiko jokių pagrįstai nustatytų statybos taisyklių žemės drebėjimų atveju“, – pridūrė D.Alexanderis.

Reikalavimų laikomasi prastai

Po galingo žemės drebėjimo Izmite 1999 metais, per kurį žuvo 17 tūkst. žmonių, Turkija įvedė griežtus saugos standartus.

Vėliau jie buvo sugriežtinti po stichinių nelaimių – paskutinį kartą 2018 metais, nurodoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje.

Pagal naujausias taisykles, statytojai seismiškai pavojinguose regionuose turi naudoti aukštos kokybės betoną, sutvirtintą plieniniais strypais.

Kolonos ir sijos turi būti paskirstytos taip, kad efektyviai sugertų drebėjimus.

Tačiau šių taisyklių laikomasi prastai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Turkiją sukrėtė žemės drebėjimas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Turkiją sukrėtė žemės drebėjimas

„Dalis problemos ta, kad esamų pastatų modernizavimas vyksta labai retai, o statant naujus pastatus statybos normų laikomasi prastai“, – sakė profesorius D.Alexanderis.

Pavyzdžiui, Japonijoje – kitoje šalyje, kurioje didelė žemės drebėjimų rizika, – galioja labai griežtos statybos normos.

Statybos saugos reikalavimai skiriasi priklausomai nuo pastato paskirties ir jo artumo zonoms, kuriose yra didžiausias žemės drebėjimų pavojus.

Kodėl taip yra?

Turkijos vyriausybė periodiškai skelbia vadinamąsias statybų amnestijas. Iš esmės tai yra teisinis atleidimas nuo baudų už pastatų, neturinčių saugos standartų sertifikatų, statybą.

Tokios amnestijos įvestos nuo 1960-ųjų (paskutinį kartą taikyta 2018 metais).

Vyriausybės kritikai jau seniai perspėjo, kad tokios amnestijos gali privesti prie katastrofos didelio žemės drebėjimo atveju.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Turkiją sukrėtė žemės drebėjimas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Turkiją sukrėtė žemės drebėjimas

Zonose, nukentėjusiose nuo žemės drebėjimo Pietų Turkijoje, tokių amnestijų sulaukė 75 tūkst. pastatų statytojai, tvirtino Turkijos inžinierių ir Architektų-urbanistų rūmų Stambulo skyriaus vadovas Pelinas Pynaras Giritlioglu.

Likus kelioms dienoms iki pastarosios nelaimės, Turkijos žiniasklaida pranešė, kad parlamentas ruošiasi patvirtinti naują įstatymo projektą, kuris suteiks dar didesnę naudą naujai statomų pastatų plėtotojams.

Kaip rašo BBC naujienų rusų kalba interneto svetainė, anksčiau šiais metais geologas Jelalas Senghoras sakė, kad tokių statybų amnestijų taikymas tektoninių plokščių lūžių draskomoje šalyje prilygsta nusikaltimui.

Po mirtino žemės drebėjimo vakarinėje Izmiro provincijoje 2020 metais BBC Turkijos tarnybos žurnalistai išsiaiškino, kad 672 tūkst. pastatų Izmire sulaukė pastatų amnestijos.

Tame pačiame straipsnyje žurnalistai citavo Turkijos aplinkos ir urbanizacijos ministerijos komentarą, kuriame teigiama, kad pusė Turkijos pastatų – beveik 13 mln. – buvo pastatyti pažeidžiant taisykles.

Kreipėmės į Aplinkos ir urbanizacijos ministeriją dėl statybų standartų Turkijoje po pastarųjų žemės drebėjimų ir gavome atsakymą: „Nė vienas mūsų administracijos pastatytas pastatas nesugriuvo. Paspartintas žalos vertinimas tęsiasi ir žemėje.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis