38 mln. gyventojų turinti šalis šiuo metu išgyvena gilėjančią ekonominę krizę, kuri milijonus gyventojų nubloškė už skurdo ribos. Be to, daugiau nei milijonui vaikų gresia smarkus neprievalgis.
Trečiadienį įvykęs 6 balų žemės drebėjimas, smogęs naktį, paliko tūkstančius žmonių be pastogės ir atkreipė dėmesį į didžiulius nepriteklius šioje šalyje.
Afganistanas tebėra atskirtas nuo tarptautinės pinigų sistemos, o pagalbos grupės apgailestauja, kad turi mokėti vietos darbuotojams asmeniškai atsigabendamos maišus grynųjų pinigų, nes šalys atsisako tiesiogiai bendradarbiauti su Talibanu.
Pagalbos organizacijos, tokios kaip vietos Raudonasis Pusmėnulis ir Pasaulio maisto programa (WFP), ėmėsi teikti pagalbą pažeidžiamiausioms šeimoms, kurioms stinga maisto ir kitų svarbių dalykų. Organizacijos parūpino palapinių ir miegamųjų čiužinių Paktikos provincijoje, žemės drebėjimo epicentre, ir kaimyninėje Chosto provincijoje.
Visgi gyventojai atrodo esantys priversti patys tvarkytis su žemės drebėjimo pasekmėmis, kol sulauks naujosios Talibano vadovaujamos vyriausybės ir tarptautinės pagalbos bendruomenės pagalbos.
Netvarkingų kalnų kelių, vedančių į nukentėjusias vietoves, būklė dar labiau pablogėjo dėl žemės drebėjimo padarytos žalos ir lietaus.
Kaimų gyventojai laidojo aukas ir rankomis rausėsi griuvėsiuose, ieškodami išgyvenusiųjų.
Valstybinės naujienų agentūros „Bachtar“ direktorius, priklausantis Talibano judėjimui, penktadienį sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 1150, palyginti su ankstesniais pranešimais apie 1 tūkst. žuvusiųjų.
Pasak Abdul Wahido Rayano, mažiausiai 1,6 tūkst. žmonių buvo sužeisti.
Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) nurodė, kad žuvo 770 žmonių.
Nėra žinoma, kaip buvo gautas šis žuvusiųjų skaičius, žinant, kad sunku patekti į nukentėjusius kaimus ar su jais susisiekti.
Bet kokiu atveju šis žemės drebėjimas pagal aukų skaičių yra vienas skausmingiausių Afganistanui per pastaruosius du dešimtmečius.
Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad buvo sugriauta arba smarkiai apgadinta beveik 3 tūkst. namų.
Gajano rajone per žemės drebėjimą buvo apgadinta mažiausiai 1 tūkst. namų. Dar 800 namų Chosto provincijos Speros rajone taip pat buvo apgriauti.
Nors kitose šalyse šiuolaikiniai pastatai atlaiko 6 balų požeminius smūgius, Afganistane namai statomi iš molio plytų, todėl jie yra labiau pažeidžiami nuošliaužų ar tokių žemės drebėjimų.
Daugelis tarptautinių pagalbos agentūrų pasitraukė iš Afganistano, kai valdžią pernai rugpjūtį užėmė Talibanas. Tebedirbančios šalyje mėgina parūpinti medicinos reikmenų, maisto ir palapinių į atokias vietoves.
JT agentūros šiais metais taip pat susiduria su 3 mlrd. JAV dolerių finansavimo Afganistanui trūkumu.
Vokietija, Norvegija ir kelios kitos šalys paskelbė siunčiančios pagalbą, bet pabrėžė, kad dirbs tik per JT agentūras, o ne bendradarbiaudamos su Talibanu, kuris nėra oficialiai pripažįstamas kitų šalių vyriausybių.
Šalys paragino Talibaną pirmiausia spręsti žmogaus teisių problemas, tarp jų ir svarbiausias – Afganistano moterų ir mergaičių teises ir laisves.
Tarptautinis gelbėjimo komitetas dviejose provincijose turi greitosios medicinos pagalbos komandų, kurios teikia būtinąją pirmąją pagalbą, ir teigė, kad finansiškai padeda šeimoms, kurios per žemės drebėjimą prarado namus ir pragyvenimo šaltinius.
Organizacija, kuri Afganistane veikia nuo 1988 metų, paragino parengti tarptautinį planą, kaip galiausiai atblokuoti Afganistano užsienio valiutos atsargas.
