Tėvas Marco Rufini nori tikėti, kad kažkoks gerasis samarietis iš jo bažnyčios Notoria di Norcia miestelyje paėmė XVII a. prancūzų menininko Jeano Lhomme nutapytą paveikslą. Šį regioną supurtė žemės drebėjimai, prasidėję rugpjūčio mėnesį, o stipriausias miesteliui smogė spalio pabaigoje.
Paveikslas „Atleidimas Asyžiuje“ bažnyčioje kabėjo daugiau nei du šimtmečius. Iš ten jis buvo išneštas tik kartą – kai bažnyčia buvo restauruojama (akivaizdu, kad restauracijos metu nebuvo sutvirtintos nuo žemės drebėjimo smūgių pastatą saugančios konstrukcijos). Paskutinį kartą paveikslas buvo matytas spalio 25 d. – žemės drebėjimų serijos išvakarėse.
„Viliuosi, kad kas nors įėjo į bažnyčią tam, kad jį išgelbėtų, – „The Daily Beast“ sakė M.Rufini. – Galbūt jie jį perkėlė į saugią vietą. Galbūt jie planuoja jį grąžinti, kai žemė nustos drebėti.“
Tačiau panašu, kad kunigo tikėjimas žmonija – be pagrindo. Italijos policija, dirbanti su specialia Italijos ugniagesių brigada „Raudonieji šalmai“, kuri apmokyta gelbėti vertingus meno kūrinius iš gamtos nelaimių vietų, mano, kad paveikslas buvo pavogtas.
„Jis tikriausiai nukrito nuo sienos per drebėjimą, ir vagys lengvai su juo pabėgo, – sako šios brigados narys. – Visoje teritorijoje randame vietų, kur buvo paslėptos brangenybės, meno kūriniai, sidabras, pavogtas iš žemės drebėjimų sugriautų pastatų. Vagys tikėjosi vertybes iš slėptuvių pasiimti vėliau.“
Vagišiai į šias vietas Italijoje atvyko jau rugpjūčio mėnesį – po pirmojo stipraus žemės drebėjimo. Po griuvėsiais jie ieškojo bet kokių vertingesnių daiktų. Italijos pareigūnai į suniokotus miestus turėjo pasiųsti specialias pajėgas, kurios saugotų sugriuvusius bankų pastatus ir turtingų žmonių namus. Ir patys namų savininkai net ir be leidimų grįžo į nesaugias vietas, kad saugotų savo sukauptus turtus nuo vagių, kuriuos italai vadina „šakalais“.
„Šakalai“ vagia ne tik meno kūrinius – griebia viską, kas gali turėti vertės. Nedideliame Montelparo mieste vagys įsisuko net į vietinį barą – išnešė net šampano butelius ir išvogė monetas iš žaidimų aparatų. Baro savininkas gavo specialių policijos leidimą grįžti į žemės drebėjimo suniokotą pastatą, kad pasiimtų smūgius atlaikusią įrangą – oro kondicionierių, šaldiklį – ir galėtų atidaryti naują barą. Bet nuvykęs pamatė, kad jis jau pavėlavo – viską išsivilko „šakalai“.
„Nuo pirmojo žemės drebėjimo rugpjūčio mėnesį šakalai šniukštinėja šioje vietose ir vagia viską – nuo šventųjų paveikslų iki šeimų brangenybių, – sako vieno miestelio merė. – Jie ieško sienose buvusių paslėptų seifų ir brangenybių dėžučių.“
Pareigūnai daro, ką gali, kad patruliuotų šiose vietose, tačiau nuo žemės drebėjimų nukentėjo daugiau nei šimtas kaimelių, ir daugelyje jų nebeliko nė vieno gyventojo. Beveik 300 žmonių mirė per rugpjūčio 24-osios žemės drebėjimą, po kurio sekė drebėjimas spalio 25 d. ir dar vienas – spalio 30-ąją. Jie didelę dalį teritorijų paliko visiškai izoliuotas.
Nuo pirmojo žemės drebėjimo rugpjūčio mėnesį šakalai šniukštinėja šioje vietose ir vagia viską – nuo šventųjų paveikslų iki šeimų brangenybių.
Arkivyskupas Renato Boccardo sako, kad pareigūnams neįmanoma prižiūrėti kiekvieno namo ir apsaugoti nuo plėšikų. „Kas tik nori gali lengvai patekti į namą ar bažnyčią, – praėjusią savaitę sakė jis žurnalistams spaudos konferencijoje Romoje. – Kiekvienoje bažnyčioje toje teritorijoje gausu brangių meno dirbinių, religinių artifaktų, pinigų, suaukotų į aukų dėžutes.“
„Raudonieji šalmai“ saugiai išgabeno jau tūkstančius paveikslų – pasinaudodami kranais ir technika, kuri paprastai naudojama žmonių gelbėjimui iš griuvėsių. Jie taip pat užklojo freskas vandeniui atspariais audiniais tikėdamiesi, kad apsaugos vertingus piešinius nuo lietaus ir sniego tol, kol juos bus galima išvežti ir atkurti.
Per žemės drebėjimus sugriuvo arba buvo apgadinta daugiau nei 5 tūkst. bažnyčių ir paminklų. Manoma, kad žala bus milijardai JAV dolerių, tačiau kol kas dar neįmanoma suskaičiuoti – iki šiol į didelę dalį teritorijos neleidžiama grįžti net namų savininkams, nes joje vis dar nesaugu. Keliai į suniokotus miestelius užtverti, tačiau vagys netrukdomai iki jų atvyksta laukais.
„Tai dar labiau skaudina, – sako R.Boccardo. – Geri žmonės negali grįžti atgal į namus, o šakalai laisvai sau laksto.“
