Irano lyderis Mahmoudas Ahmadinejadas, kuris ragino „ištrinti Izraelį iš žemėlapio“, o Holokaustą vadino mitu, į Ženevą atvyko sekmadienį vakare. Jis bus vienas iš nedaugelio dalyvausiančių valstybių vadovų.
Išvykdamas į Šveicariją, M.Ahmadinejadas, kuris birželį sieks perrinkimo, Irano valstybiniam transliuotojui sakė, kad „sionistinė ideologija ir režimas yra rasizmo vėliavnešiai“.
Dėl panašių nuomonių, kurias per pirmąją Pasaulinę kovos su rasizmu konferenciją Durbane Pietų Afrikos Respublikoje prieš aštuonerius metus reiškė arabų ir Afrikos šalys, JAV ir Izraelis iš jos pasitraukė, o ši tolesnė, penkias dienas Ženevoje vyksianti konferencija dar prieš savo pradžią virto tuo, ką Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Yossi Levy pavadino „tragišku farsu“.
„Oficialiai jis (susitikimas) skirtas pasmerkti rasizmą, tačiau jame pakviestas dalyvauti žmogus, neigiantis buvus Holokaustą ir raginęs sunaikinti Izraelį“, – sakė Y.Levy.
Paryžiuje įsikūręs Europos žydų kongresas savo pareiškime savo ruožtu nurodo, jog M.Ahmadinejado dalyvavimas reiškia, kad JT „lapei pavedė atsakomybę už vištidę“.
Europos Sąjungos (ES) vyriausybių nuomonės dėl dalyvavimo joje išsiskyrė.
Paryžiuje įsikūręs Europos žydų kongresas savo pareiškime savo ruožtu nurodo, jog M.Ahmadinejado dalyvavimas reiškia, kad JT „lapei pavedė atsakomybę už vištidę“.
Belgija paragino šalis neboikotuoti kovos su rasizmu konferencijos, o Nyderlandai pareiškė joje nedalyvausiantys, nes būgštauja, kad renginiu bus pasinaudota „politiniais tikslais ir žodinėms atakoms prieš Vakarus organizuoti“.
Didžioji Britanija, pareiškusi tam tikrų abejonių, vis dėlto paskelbė ketinanti dalyvauti konferencijoje.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidento Nicholas Sarkozy administracijai artimas šaltinis sekmadienį vakare naujienų agentūrai AFP sakė: „Prancūzija vyks į Ženevą... kad aiškiai išdėstytų savo poziciją žmogaus teisių klausimais“.
Prancūzijos jaunesnoji ministrė žmogaus teisių klausimais Rama Yade įspėjo, kad Paryžius „netoleruos jokio šmeižto“.
„Mūsų pozicija turi būti sustiprinta žodiniu politiniu puolimu, kad žmonės suprastų, jog ši konferencija nėra tik diplomatinė pergalė, bet ir įnirtingos kovos už rasizmo ir diskriminacijos aukas tąsa. Ši žinia turi būti visiškai aiški“, – sakė ministrė.
Lenkija pranešė, kad boikotuos pirmadienį Ženevoje prasidėjusią Jungtinių Tautų (JT) kovos su rasizmu konferenciją, nes baiminasi, kad ja gali būti pasinaudota kaip tribūna rasistiniams ar antisemitiniams pareiškimams.
Tuo tarpu Italija sekmadienį patvirtino savo sprendimą nedalyvauti susitikime.
Vokietija pasekė Australijos, Kanados, Izraelio, Italijos, Nyderlandų ir JAV pavyzdžiu ir tapo paskutine valstybe, paskelbusia, jog nedalyvaus penkias dienas vyksiančioje konferencijoje.
Tačiau Berlynas neatmetė galimybės kiek vėliau šią savaitę prisijungti prie susitikimo dalyvių.
„Deja, mes negalime būti tikri, kad šia konferencija vėl nebus pasinaudota siekiant skelbti užgaulias nuomones, tarp jų antisemitines pozicijas“, – sakė Australijos užsienio reikalų ministras Stephenas Smithas.
Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama gynė Vašingtono poziciją, pareiškęs, kad nors pastarosiomis savaitėmis derybose buvo pasiekta pažangos, prieš Izraelį nukreiptame baigiamojo komunikato projekto tekste esama daug „visiškai veidmainiškų ir neproduktyvių pastabų“.
„Jei viską pradėsime nuo švaraus popieriaus lapo, iš naujo, ateityje mums bus malonu dalyvauti tokiame susitikime“, – sakė JAV vadovas žurnalistams Amerikų viršūnių susitikime Trinidade ir Tobage.
ES nepavyko pademonstruoti įprastos vieningos pozicijos tarptautiniais žmogaus teisių klausimais, nes Britanija, Prancūzija ir Airija nusprendė dalyvauti konferencijoje.
Susitikime Ženevoje ketinama įvertinti pažangą kovoje su rasine diskriminacija, ksenofobija ir nepakantumu, kuri buvo pasiekta po 2001 metais Durbane vykusios Pasaulinės kovos su rasizmu konferencijos.
Tačiau JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Navi Pillay , kurią „sukrėtė ir labai nuvylė“ Vašingtono sprendimas, neseniai pabrėžė, kad Durbane iškelti tarptautiniai uždaviniai paprasčiausiai nebuvo įgyvendinti.
„Praėjo aštuoneri metai, o pažadai kovoti su rasizmu ir priemonės, kurių buvo imtasi, kol kas nedavė rezultatų siekiant, kad diskriminacija ir nepakantumas atsidurtų ten, kur buvo išmesta daugybė kitų baisių istorijos šiukšlių“, – sakė N.Pillay.
Įtakinga žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“ sukritikavo konferenciją boikotuojančias valstybes, pareiškusi, kad jos „nusisuko“ nuo rasizmo aukų.
Pirmadienį sukanka 120 metų, kai gimė nacių diktatorius Adolfas Hitleris. Šią dieną taip pat prasideda renginiai, skirti paminėti Holokausto aukas. Ženevoje taip pat vyks vienas tokių atminimo renginių, kuriame, be kitų įtakingiausių žydų veikėjų, dalyvaus Nobelio taikos premijos laureatas Elie Wieselis.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas sakė, jog „visiškai nusivylė“ kai kurių valstybių boikotais tokiu metu, kai toliau reiškiasi visos rasizmo formos.
„Kalbame apie naujos vienybės paieškas, kaip to reikalauja (šis) laikas. Vis dėlto esame silpni, susiskaldę ir prisirišę prie senų metodų“, – konferencijai pasakė Ban Ki-Moonas, kuris pridūrė, jog "visiškai nusivylė" tarpusavio kaltinimais ir kai kuriomis šalimis, „kurių ... čia nėra“.
Susitikime Ženevoje ketinama įvertinti pažangą kovoje su rasine diskriminacija, ksenofobija ir nepakantumu, kuri buvo pasiekta po 2001 metais Durbane vykusios Pasaulinės kovos su rasizmu konferencijos.
