J.Bidenas: derybų su V. Ptinu tonas buvo pozityvus
20:51 Atnaujinta 21:45
JAV prezidentas Joe Bidenas per savo spaudos konferenciją po susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu trečiadienį pareiškė, kad derybų tonas buvo „pozityvus“ o susitikimo metu jis pabrėžė žmogaus teisių klausimus.
„Viso susitikimo tonas ... buvo geras, pozityvus“, – po viršūnių susitikimo Ženevoje žurnalistams sakė J.Bidenas, pabrėždamas, jog jis „aiškiai pasakė, kad mes netoleruosime bandymų pažeisti mūsų demokratinį suverenitetą ar destabilizuoti mūsų demokratinius rinkimus ir kad mes [į tai] atsakytume“.
JAV vadovas teigė, kad ir toliau kalbės apie susirūpinimą tokiais atvejais kaip Aleksejaus Navalno, Rusijos opozicijos veikėjo, įkalinimas.
J.Bidenas pridūrė, kad JAV nesiliaus kėlusios klausimų dėl „pagrindinių žmogaus teisių, nes mes tokie esame“.
JAV prezidento spaudos konferencija vyksta po pusketvirtos valandos trukusių derybų su V. Putinu, kurios buvo surengtos Ženevoje.
Paskutinis dalykas, kurio V.Putinas nori, yra naujas šaltasis karas
JAV prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad jo rusų kolega nenori naujo šaltojo karo.
„Manau, kad paskutinis dalykas, kurio jis dabar nori, yra šaltasis karas“, – sakė J.Bidenas, pridūręs, kad per derybas jis pabrėžė, jog „negalima pulti tam tikrų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų“ – nei taikantis į juos „kibernetinėmis atakomis, nei kitais būdais“.
JAV lyderis sakė, kad perdavė rusų kolegai sąrašą 16 svarbių sektorių, į kuriuos negalima taikytis kibernetinėmis atakomis.
Jis pabrėžė, kad „atsakingos šalys privalo patraukti atsakomybėn kibernetinius banditus ir nusikaltėlius“.
Pasak J.Bideno, buvo sutarta, kad Rusijos ir Amerikos ekspertai susitiks, kad suprastų, ką šis klausimas reiškia, „kas yra neteisėta ir kas pavojinga abiem šalims“.
J.Bidenas: V.Putino kritika žmogaus teisių padėčiai JAV – „absurdiška“
JAV prezidentas pareiškė, kad Rusijos vadovo išsakyta kritika žmogaus teisių padėčiai Jungtinėse Valstijose buvo „absurdiška“.
Turėdamas galvoje V.Putino komentarus apie protestuotojus, kurie šį sausį šturmavo JAV Kapitolijų, J.Bidenas žurnalistams sakė: „Tai absurdiškas palyginimas“.
Jis pabrėžė, kad yra didelis skirtumas, kai „nusikaltėliai prasiveržia per kordoną, patenka į Kapitolijų, nužudo policijos pareigūną ir yra patraukiami atsakomybėn“, ir kai žmonės išeina į gatves reikalaudami laisvų ir sąžiningų rinkimų.
V. Putinas: A.Navalnas žinojo, kad jis pažeidžia įstatymą
20:00 Atnaujinta 22:07
V.Putinas pareiškė, kad kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ignoravo įstatymus, kai pernai po apnuodijimo išvyko gydytis į Vokietiją.
„Tas asmuo žinojo, kad pažeidžia Rusijoje galiojantį įstatymą“, – pareiškė V.Putinas per spaudos konferenciją po derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu Ženevoje, turėdamas galvoje lygtinės laisvės atėmimo bausmės A.Navalnui sąlygas.
V.Putinas sakė, kad A.Navalnas „privalėjo registruotis kaip asmuo, du kartus nuteistas lygtine bausme, sąmoningai – noriu tai pabrėžti – nepaisydamas šio įstatymo reikalavimo, šis ponas išvyko gydytis į užsienį“.
„Valdžios organai nereikalavo, kad jis registruotųsi. Kai tik jis išėjo iš ligoninės ir paskelbė savo vaizdo įrašus internete, kilo toks reikalavimas. Jis neatvyko, nepaisė įstatymo reikalavimo. Jis buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą“, – tęsė prezidentas.
„Apie tai žinodamas, jis atvyko. Darau prielaidą, kad (jis) norėjo... būti sulaikytas. Jis padarė tai, ko norėjo, tad apie ką čia kalbėti?“ – pridūrė V.Putinas.
A.Navalnas yra garsiausias Rusijos prezidento kritikas. Praėjusią vasarą A.Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ ir vos nemirė. Vasarį A. Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė 2014-aisiais byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi Vokietijoje.
A.Navalnas tvirtina, kad ta byla buvo politiškai motyvuota. Jis kaltina Kremlių pasikėsinimu jį nužudyti, bet V. Putino administracija neigia, kad yra kaip nors su tuo susijusi.
Kovo mėnesį A.Navalnas paskelbė bado streiką įkalinimo įstaigoje, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų bei kojų ir rankų tirpimo.
Dėl badavimo labai nusilpęs A.Navalnas balandžio 20 dieną buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę, Vakarams pagrasinus, kad jo mirties atveju Rusija sulauks rimtų pasekmių.
Dar po trijų dienų 45 metų A.Navalnas bado streiką nutraukė.
Neseniai A.Navalno bendražygių komanda pranešė, kad jis sugrąžintas į liūdnai pagarsėjusią Pokrovo koloniją netoli Maskvos.
Praėjusią savaitę A.Navalno įkurtas Kovos su korupcija fondas (FBK), Piliečių teisių gynimo fondas (FZPG) ir regioninių biurų tinklas buvo pripažinti „ekstremistinėmis organizacijomis“, o įstatymų leidėjai priėmė teisės aktą, draudžiantį tokią etiketę turinčių grupių nariams ir rėmėjams balotiruotis į parlamentą. Tai padaryta artėjant rugsėjį numatytiems žemųjų rūmų, Valstybės Dūmos, rinkimams.
V.Putinas per trečiadienio spaudos konferenciją sakė, jog FBK esą „viešai kvietė į masinius neramumus, į neramumus įtraukė nepilnamečius“ ir „viešai skelbė instrukcijas, kaip gaminti Molotovo kokteilius“.
Rusijos valdžia šiais metais taip pat ėmė didinti spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai: keli leidiniai paskelbti „užsienio agentais“, o JAV finansuojamas „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ neseniai sulaukė virtinės didelių baudų.
Pasak V.Putino, J.Bidenas iškėlė klausimą dėl žmogaus teisių Rusijoje, bet pažymėjo, kad žmogaus teisių pažeidimų taip pat yra ir JAV, paminėdamas terorizmu įtariamiems asmenims skirtą Gvantanamo kalėjimą.
„Prezidentas Bidenas palietė žmogaus teisių ir žmonių, manančių, kad atstovauja šiuos klausimus Rusijos Federacijoje, temą. Taip, kalbėjome apie tai. Jo iniciatyva“, – sakė V.Putinas, paklaustas žurnalistų, ar per susitikimą jiedu kalbėjosi apie A.Navalną.
V.Putinas savo ruožtu apkaltino Vašingtoną „dvigubais standartais“ ir siekiu kištis į Rusijos vidaus reikalus.
Jis gynė protestuotojus, kurie šį sausį šturmavo JAV Kapitolijų, pareiškęs, kad jie turi teisėtų politinių reikalavimų, ir sakė, kad Vašingtonas jam negali pamokslauti dėl žmogaus teisių.
JAV susirūpinimas dėl Arkties militarizacijos „neturi pagrindo“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atmetė Vašingtono susirūpinimą dėl augančio Maskvos karinio buvimo Arkties regione.
„Amerikos pusės susirūpinimas dėl militarizacijos neturi visiškai jokio pagrindo“, – po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu žurnalistams sakė V.Putinas.
Jis pridūrė, kad Rusija „atkuria sunaikintą infrastruktūrą“ tame regione.
Pasak V.Putino, Arkties tema „gana detaliai“ aptarta per išplėsto formato derybas su amerikiečiais.
„Juk mes nieko nedarome ten, ko nebuvo Sovietų Sąjungoje. Mes atkuriame prarastą, kadaise visiškai sunaikintą infrastruktūrą. Taip, tai darome šiuolaikiniu lygmeniu – tiek karinę, tiek pasienio infrastruktūrą. Ir – ko ten nebuvo – infrastruktūrą, susijusią su gamtos apsauga“, – sakė V.Putinas.
Anot jo, Arkties regione kuriama Nepaprastųjų situacijų ministerijos infrastruktūra, skirta vykdyti gelbėjimo operacijas jūroje ir apsaugoti aplinką.
„Pasakiau mūsų kolegoms, kad nematau čia jokio susirūpinimo. Priešingai, esu giliai įsitikinęs, kad galime ir turime bendradarbiauti šioje srityje“, – sakė V.Putinas.
Jis pažymėjo, kad tiek Rusija, tiek JAV priklauso Arkties Tarybai.
„Be to, yra gerai žinomas sąsiauris tarp Aliaskos ir Čiukotkos, vienoje pusėje – JAV, kitoje – Rusija. Visa tai kartu turėtų pastūmėti mus suvienyti pastangas“, – sakė V.Putinas.
Pastaraisiais metais Arktis tapo geopolitinių varžybų tarp Arkties Tarybai priklausančių šalių – Rusijos, JAV, Kanados, Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos – objektu, dėl klimato kaitos ir ledo dangos ploto mažėjimo regionui tapus lengviau pasiekiamam.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Vašingtonas nori išvengti karinės galios telkimo Arktyje.
„Mes nerimaujame dėl kai kurios padidėjusios karinės veiklos Arkties regione. Tai padidina nelaimių pavojų ar perspektyvas... ir pakerta bendrą tikslą – taikią ir tvarią regiono ateitį“, – spaudos konferencijoje Reikjavike tada sakė A.Blinkenas.
„Turime išvengti regiono militarizacijos“, – pridūrė jis.
Gali būti kompromisų su JAV apsikeitimo kaliniais klausimu
Rusijos prezidentas V.Putinas pareiškė, kad aptarė su JAV vadovu Joe Bidenu galimą apsikeitimą kaliniais ir kad šiuo klausimu įmanomi „kompromisai“.
„Aptarėme tai, gali būti tam tikrų kompromisų“, – teigė V.Putinas, pridūręs, kad šį klausimą Ženevoje iškėlė J.Bidenas.
Neseniai duotame interviu buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas, kuris Rusijoje buvo nuteistas kalėti 16 metų už šnipinėjimą, paragino J.Bideną susitarti su V. Putinu dėl kalinių mainų ir sakė esąs įkaitų diplomatijos auka.
Kitas JAV pilietis, buvęs jūrų pėstininkas Trevoras Reedas, pernai liepą buvo nuteistas kalėti devynerius metus dėl kaltinimų, kad būdamas neblaivus užpuolė Rusijos policijos pareigūną.
Savo ruožtu Maskva tikriausiai norėtų susigrąžinti Jungtinėse Valstijose įkalintą liūdnai pagarsėjusį rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą, taip pat prekyba narkotikais įtariamą pilotą kontraktininką Konstantiną Jarošenką.
V.Buto garbaus amžiaus motina kreipėsi į V.Putiną ir J.Bideną su prašymu susitarti dėl jos sūnaus paleidimo.
Rusija ir JAV vienodai supranta „raudonas linijas“
Rusijos prezidentas po susitikimo su JAV vadovu J.Bidenu pareiškė, kad Maskva ir Vašingtonas vienodai supranta „raudonas linijas“.
„Galiu jums pasakyti, kad apskritai mums aišku, apie ką kalba mūsų kolegos ir partneriai amerikiečiai. Jiems aišku, apie ką kalbame mes, kai kalbame apie „raudonas linijas“, – per spaudos konferenciją Ženevoje sakė V.Putinas.
„Turint omenyje, kad sutarėme dirbti tiek kibernetinio saugumo, tiek strateginio stabilumo srityje, manau, kad per šias konsultacijas, taip pat ir bendradarbiaujant Arkties klausimu ir kai kuriose kitose srityse, visa tai turi palaipsniui tapti mūsų diskusijų ir, tikiuosi, susitarimų objektu“, – pridūrė jis.
Vis dėlto V.Putinas nesiėmė prognozuoti, ar santykiai tarp Vašingtono ir Maskvos gerės, ir sakė, kad dvišaliai ryšiai pablogėjo dėl JAV politikos.
„Dabar sunku pasakyti, nes visi veiksmai, susiję su Rusijos ir Amerikos santykių pablogėjimu, buvo inicijuoti ne mūsų, o amerikiečių“, – po viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Putinas, atsakydamas į klausimą, ar dvišaliai santykiai jau pasiekė dugną, nuo kurio būtų galima atsistumti.
Jis pridūrė, jog amerikiečių „kongresmenai yra išradingi žmonės“.
„Ką jie dar ten prisigalvos, nežinau“, – pažymėjo rusų prezidentas.
V.Putinas taip pat sakė, kad J.Bidenas jam pasirodė esąs konstruktyvus pašnekovas.
„Jei klausite manęs apie prezidentą Bideną kaip pašnekovą ir partnerį, galiu pasakyti, kad jis yra labai konstruktyvus, subalansuotas žmogus, kaip ir tikėjausi. Jis yra labai patyręs, tai iškart matyti“, – po derybų su J.Bidenu žurnalistams sakė V. Putinas.
„Manau, mes su juo kalbėjome „viena kalba“, – pridūrė jis.
Rusija neprisiims papildomų įsipareigojimų dėl Ukrainos
Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rusija neprisiims jokių papildomų įsipareigojimų dėl Ukrainos, išskyrus Minsko susitarimų įgyvendinimą.
„Kalbant apie įsipareigojimus, susijusius su Ukraina: mes turime tik vieną įsipareigojimą – skatinti Minsko susitarimų įgyvendinimą“, – sakė V.Putinas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar Maskva prisiims naujų įsipareigojimų dėl padėties sureguliavimo Ukrainoje.
„Jei Ukrainos pusė tam pasirengusi, tada eisime šiuo keliu – be jokios abejonės“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Kijevas su prorusiškais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse kovoja nuo 2014 metų. Konfliktas kilo po tų metų pavasarį Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Po palyginti ramių 2020-ųjų šių metų pradžioje kovos paaštrėjo, o balandį Rusija sutelkė 100 tūkst. karių prie Ukrainos sienos ir Kryme. Dėl šių veiksmų Maskva sulaukė NATO perspėjimų.
Nors Rusija vėliau paskelbė, kad pajėgos, dalyvavusios pratybose prie Ukrainos sienų, atitrauktos, tiek Vašingtonas, tiek Kijevas sako, kad šis atitraukimas buvo riboto pobūdžio.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Prancūzija, Vokietija, Ukraina ir Rusija priklauso vadinamajam Normandijos ketvertui, suburtam siekiant išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje. 2015-aisiais šalys parengė vadinamuosius Minsko susitarimus konfliktui deeskaluoti.
V.Putinas: per susitikimą su J.Bidenu nebuvo jokio priešiškumo
19:04 Atnaujinta 19:08
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad per ką tik pasibaigusį jo susitikimą su JAV vadovu Joe Bidenu nebuvo jokio priešiškumo, jo metu vyravo konstruktyvus tonas.
Jis taip pat sakė, kad sutarė su JAV kolega sugrąžinti rusų ir amerikiečių ambasadorius į savo darbo vietas.
„Jie sugrįš į savo darbo vietas. Kada tiksliai – tai grynai techninis klausimas“, – žurnalistams sakė V.Putinas.
Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad per susitikimą sutarta dėl konsultacijų dėl tolesnio naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) likimo.
Be to, pasak jo, J.Bidenas sutiko, kad padėtis Rytų Ukrainoje turėtų būti sureguliuota laikantis Minsko susitarimų.
JAV ir Rusijos viršūnių susitikimas baigėsi
18:48 Atnaujinta 18:55
Rusijos ir JAV viršūnių susitikimas, trečiadienį vykęs Ženevoje, baigėsi, informavo Kremliaus spaudos tarnyba ir Baltieji rūmai.
Kaip pranešė Baltieji rūmai, prezidentų Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas truko maždaug pusketvirtos valandos.
Jiedu baigė savo derybų paskutinę dalį 17 val. 5 min. vietos (18 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nurodė Baltieji rūmai, o po susitikimo iš vilos „La Grange“ šalia Ženevos ežero išėjo ir pats J. Bidenas ir įsėdo į jo laukusį automobilį.
Netrukus turėtų įvykti atskiros abiejų lyderių spaudos konferencijos.
Kaip sakė šaltinis iš vienos iš delegacijų, J.Bideno ir V.Putino susitikimas praėjo „gana sėkmingai“.
Šveicarų aktyvistai ežere ragino Rusiją ir JAV nusiginkluoti
17:47
Ženevos ežere taikos aktyvistai trečiadienį išskleidė didžiulį transparantą, raginantį Rusijos ir JAV prezidentus sumažinti savo šalių branduolinį arsenalą.
Burlaiviu atplaukę aktyvistai ant vandens išskleidė transparantą su užrašu „Taika ir saugumas per nusiginklavimą“ taip, kad jis turėjo būti matomas iš derybų su JAV prezidentu J.Bidenu atvykusio Rusijos prezidento V.Putino lėktuvo, kai jis leidosi Ženevos oro uoste.
Šią akciją inicijavo šveicarų aktyvistų grupė „Campax“, raginanti abu lyderius ne tik atsikratyti turimų branduolinių galvučių, bet ir nutraukti investavimą į naujų kūrimą. Pasak aktyvistų, taip jie parodytų pavyzdį kitoms branduolinėms valstybėms.
Tai buvo viena iš daugelio nedidelių protesto akcijų, surengtų trečiadienį vykstančio viršūnių susitikimo proga.
JAV ir Rusijos lyderiai turėtų aptarti ginklų kontrolės klausimus. Prieš branduolinius ginklus pasisakančios grupės teigia, kad JAV ir Rusija turi sukaupusios beveik 90 proc. pasaulio branduolinio arsenalo.
Pirmoji susitikimo dalis baigėsi, prasidėjo antroji
17:03
Pirmoji susitikimo sesija baigėsi po maždaug pusantros valandos trukusių derybų, žurnalistus informavo Baltųjų rūmų atstovai. Primename, kad formatas buvo kuklus – susitiko tik J.Bidenas, V.Putinas, A.Blinkenas, S.Lavrovas ir abiejų delegacijų vertėjos.
Kita derybų dalis – platesnė, nes prie abiejų prezidentų prisijungs daugiau patarėjų. Bent anksčiau teigta, kad susitikimas turėtų trukti 4-5 valandas.
Pertrauka truko maždaug 45 minutes. Antroji derybų sesija turėtų tęstis kelias valandas, o tada abiejų šalių prezidentai surengs atskiras spaudos konferencijas.
Chaotiški bandymai paklausti ir nesusipratimas
16:58
Į Ženevą atvyko daugybė žurnalistų, kurie J.Bideno ir V.Putino susitikimo pradžioje sukėlė tikrą chaosą. Jie stumdėsi, šaukė vieni ant kitų trauktis – bet nesitraukė niekas.
Netrukus V.Putino delegaciją lydintys saugumiečiai pabandė atskirti žurnalistus nuo abiejų prezidentų, irgi pradėjo šaukti ant korespondentų ir fotografų, bet tuomet visi ėmė šaukti ir ant rusų, kad šie neliestų žiniasklaidos atstovų.
Abu prezidentai visą sceną stebėjo lengvai sutrikę ir net šypsodamiesi. Vieną akimirką J.Bidenas pasilenkę prie vertėjos ir nusišypsojo.
Tiesa, būta ir nesusipratimo. Per visą tą sąmyšį daug kam pasirodė, kad J.Bidenas linktelėjo išgirdęs klausimą, ar jis pasitiki V.Putinu. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki netrukus turėjo patikslinti, kad JAV prezidentas neatsakinėjo į jokį konkretų klausimą, juolab kad pirmadienį pats teigė: „Patikrinti, tada pasitikėti.“
Dvi spaudos konferencijos, du siužetai
16:16
Susitikimas su V.Putinu, priklausomai nuo jo baigties, gali padaryti įtakos J.Bideno vidaus politikos darbotvarkei. Į Šveicariją jis atvyko po kelias dienas užtrukusių konsultacijų su kitų Vakarų šalių lyderiais – su jais neabejotinai kalbėtasi ir apie būsimas diskusijas su Rusijos lyderiu.
Pats J.Bidenas teigė, kad kiti lyderiai pritarė jo iniciatyvai susitikti su V.Putinu būtent dabar, nuo prezidentavimo pradžios nepraėjus nė pusmečiui ir administracijai nesuformulavus Rusijos strategijos.
Bet skeptiškumo dėl to, kas gali būti pasiekta, netrūksta. Greičiausiai J.Bidenas nori nutiesti komunikacijos linijas tarp Baltųjų rūmų ir Kremliaus bei bent pabandyt pristabdyti dvišalių santykių blogėjimą.
J.Bidenas, anot CNN, mano, kad su V.Putino Rusija galima bendradarbiauti kalbant apie branduolinius ginklus, klimato kaitą ir susitarimą dėl Irano.
Pareigūnai taip pat teigia, kad abu prezidentai gali sutarti grąžinti į abi sostines ambasadorius. Jie ten nedirba jau kelis mėnesius.
Kita vertus, kadangi tiek V.Putinas, tiek J.Bidenas rengs atskiras spaudos konferencijas po derybų, aišku ir tai, kad abi pusės pateiks greičiausiai gana skirtingus susitikimo vertinimus.
Kai lyderiai jau viloje, galima atsipalaiduoti
15:31
JAV ir Rusijos lyderiams atvykus į viršūnių susitikimo vietą, Šveicarijos policija laikinai atšaukė dalį judėjimo suvaržymų Ženevoje, trečiadienį pranešė laikraštis „Tribune de Geneve“.
Pasak leidinio, kalbama apie priemones, įvestas būtent tam laikotarpiui, kuomet prezidentų V.Putino ir J.Bideno kortežai judėjo Ženevos gatvėmis. Šie apribojimai lietė eismą vietos greitkeliu A1 ir viešojo transporto darbą.
Priemonės turi būti atnaujintos pasibaigus deryboms, kad delegacijos galėtų išvykti.
Pačiame rajone, kur vyksta viršūnių susitikimas, taikomos fiksuotos saugumo priemonės: jas bus pradėta atšaukti pasibaigus renginiui, tačiau procesas kai kuriais atvejais užsitęs. Pavyzdžiui, šalia viešbučio „Intercontinental“, kur apsistojo amerikiečių delegacija, sustiprintos saugumo priemonės bus taikomos iki ketvirtadienio ryto.
Anksčiau Ženevos valdžia paragino gyventojus trečiadienį, esant galimybei, susilaikyti nuo judėjimo mieste.
Vilos darbuotojai – su kaukėmis
15:16
Šveicarijos Ženevos regiono pareigūnai anksčiau pranešė, kad vilos, kurioje susitinka JAV ir Rusijos lyderiai, darbuotojai viso susitikimo metu dėvi kaukes – net jei abu prezidentai ir jų patarėjai to nedaro. Aišku, tiek J.Bidenas ir V.Putinas jau yra pasiskiepiję nuo COVID-19.
Ženevoje šiuo metu privaloma viešumoje dėvėti kaukes, nors yra ir išimčių. Taisyklių reikalaujama griežtai laikytis vietose, kur būna daug žmonių, – pavyzdžiui, parduotuvių gatvėse.
Abu lyderiai susitiko aštrėjant įtampai Rusijos ir JAV santykiuose. Viršūnių susitikimo darbotvarkė apėmė platų klausimų spektrą: nuo ginklų kontrolės ir kibernetinių nusikaltimų prevencijos iki kovos su koronaviruso pandemija bei diplomatinių varžybų tarp Maskvos ir Vašingtono.
Ir Rusija, ir JAV siekė nekelti didelių lūkesčių dėl trečiadienį įvyksiančio susitikimo. Tačiau tiek J.Bidenas, tiek V.Putinas sutinka, kad svarbu palaikyti tiesioginį dialogą, siekiant susitarti dėl stabilesnių ir labiau nuspėjamų santykių, nepaisant gilių Maskvos ir Vašingtono politinių nesutarimų.
Abiejų galingųjų valstybių ryšiai santykiai yra pasiekę žemiausią lygį nuo Šaltojo karo pabaigos dėl Maskvos įvykdyto Ukrainos Krymo pusiasalio aneksavimo ir kaltinimų Rusijai kišimusi į JAV rinkimus bei kibernetinių atakų vykdymu.
Buvo planuojama, kad abu lyderiai bendraus keturias ar penkias valandas paežerėje įsikūrusioje Ženevos viloje „La Grange“.
J.Bidenas į Ženevą atvyko dar antradienį, tačiau jo kolegos iš Rusijos V.Putino lėktuvas nusileido miesto oro uoste likus kiek daugiau nei pusvalandžiui iki viršūnių susitikimo, kuris turėjo prasidėti 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.