Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas trečiadienį pranešė, kad pirmasis lėktuvnešis „Mistral“ Rusijai bus perduotas lapkričio 14 d. „Rosoboroneksport“ gavo kvietimą lapkričio 14 d. atvykti į Sen Lazaro uostą“, – informavo D. Rogozinas.
Kremlius siekia dar labiau spausti Europą, puikiai suvokdamas, kad dabartinė situacija daugelyje Europos šalių vertinama kaip daugiau mažiau artėjanti link stabilumo. O tai tarsi reikštų sankcijų švelninimą, – kalba analitikas.
Kaip rašė lenta.ru, ten šiuo metu jau yra 360 Rusijos karinio laivyno karių ir 60 specialistų, ruošiančių naujus ekipažus, skirtus pirmojo laivo „Vladivostok“ perdavimui ir antrojo laivo nuleidimui ant vandens.
Prancūzija, kaip pranešė BBC, pranešimą dėl „Mistral“ perdavimo paneigė. Esą tam sąlygos (Rusijos vaidmuo Ukrainos konflikte) nėra tinkamos.
RESC analitiko L. Kojalos teigimu, tokiais pranešimais Rusija manipuliuoja ir bando didinti spaudimą Prancūzijai bei visai Europai.
„Prancūzai pranešimą paneigė, tačiau akivaizdu, kad Rusija tokiais pareiškimais bando sukurti papildomą spaudimą Paryžiui priimti sprendimą tęsti sandorį ir įvykdyti jį jau artimiausiu metu. Kremlius siekia dar labiau spausti Europą, puikiai suvokdamas, kad dabartinė situacija daugelyje Europos šalių vertinama kaip daugiau mažiau artėjanti link stabilumo. O tai tarsi reikštų sankcijų švelninimą“, – kalba analitikas.
L. Kojala atkreipia dėmesį į tai, kad laivų „Mistral“ sandorio nevykdymas buvo tik prancūzų sprendimas, kuris nebuvo privalomas pagal ES sankcijas, nes jos netaikomos atgaline tvarka. Lapkričio mėnesį Prancūzija šį sprendimą buvo pažadėjusi peržiūrėti.
RESC analitikas teigia nemanantis, kad bendros ES sankcijos artimiausiu metu bus švelninamos, bent jau iki kitų metų pavasario.
„Sankcijų švelninimui turėtų pritarti visos ES valstybės ir tikrai artimiausiu metu Baltijos šalių, Lenkijos pozicijos liks pakankamai griežtos, net jei situacija nebeblogės. Bet tokie dvišaliai susitarimai, kaip dėl „Mistral“ laivų, patirs papildomą spaudimą ir prancūzams bus nelengva atsilaikyti jaučiant spaudimą tiek šalies viduje (tai yra 1,2 mlrd. eurų vertės sandoris), tiek iš išorės. „Mistral“ gali būti tam tikras lakmuso popierėlis, vertinant, kaip Vakarų Europa suvokia situaciją Ukrainoje. Jei jie bus parduoti, tai rodys, kad Europa yra linkusi atsiverti, ir beliks tik laiko klausimas, kada ES lygmens sankcijos bus sušvelninamos“, – pažymi L. Kojala.
