Šis valdovas istorijoje įsiamžino kaip žmogus, nurodęs nužudyti jo valdingąją motiną Agripiną, mirtinai suspardęs nėščią žmoną Popėją ir skambinęs lyra ant kalvos, nuo kurios jis stebėjo degančią Romą.
Naujoji paroda „Neronas“, kuri veiks Romos Forume iki rugsėjo 18 dienos, atskleidžia, kad imperatoriaus žudiko siela nebuvo visiškai juoda: jis buvo dosnus menų mecenatas ir išradingas miestų planuotojas, pertvarkęs daugelį senovės Romos rajonų.
„Tai nėra mėginimas reabilituoti Neroną. Ši paroda padeda paaiškinti jo nuopelnus ir būdo savybes, taip pat jo nuopuolius – susidaryti išsamesnį vaizdą“, – Italijos jaunesnysis kultūros ministras Francesco Maria Giro sakė žurnalistams per parodos pristatymą.
„Jis buvo žmogus, kupinas tamsos ir šešėlių“, – pridūrė F.M.Giro.
„Ši paroda veikia toje pačioje vietoje, kurioje sukosi Nerono viešasis ir privatus gyvenimas“, įskaitant Romos Forumą, Palatino kalvą ir jo rūmus „Domus Aurea“.
Neronas tapo imperatoriumi 54 mūsų eros metais. Į valdžią jis atėjo būdamas vos 17 metų, padedamas savo motinos.
Savo dienas Neronas baigė 68 mūsų eros metais, kai prieš jį sukilo armijos legionai ir Romos Senatas. Imperatorius pabėgo iš Romos ir persirėžė gerklę, kad nebūtų suimtas.
Jo valdymo aukomis tapo ne vien motina ir dvi žmonos, bet ir imperatoriaus varžovas Britanikas ir Nerono mokytojas filosofas Seneka. Pastarasis buvo apkaltintas sąmokslu nužudyti imperatorių, o Neronas jam nurodė nusižudyti.
Šio istorijos veikėjo gyvenimas, panašus tiek į siaubo filmą, tiek į muilo operą, prikeliamas ekspozicijoje, kurios kurioje lankytojai pirmiausiai pamato Nerono, Agripinos ir Popėjos biustus bei portretus, išdėstytus Forume esančioje Kurijoje, Senato posėdžių rūmuose.
Dekadentiškos Nerono pasaulio vaizdai atgaivinami demonstruojant ištraukas iš Holivudo klasika tapusio 1951 metais sukurto filmo „Quo Vadis?“, kuriame imperatorių vaidino Peteris Ustinovas. Šie vaizdai demonstruojami buvusioje Romulo šventykloje, dabartinėje Šv. Kozmo ir Šv. Damijono bažnyčioje.
Tačiau šio archeologijos tako centrinis akcentas yra didžiulis Nerono rūmų kompleksas „Domus Aurea“, kuris taip ir nebuvo baigtas statyti, o po imperatoriaus mirties sudegė.
Šie rūmai „buvo nepaprastai sudėtingas statinys“, užėmęs nemažą senovės Romos dalį, Koliziejaus muziejaus direktorė Rossella Rea sakė naujienų agentūrai AFP.
„Tai buvo įvairių rūmų kompleksas, įkurtas labai žaliame kraštovaizdyje su gausiais vandens vaizdais. Turima atminti, jog vieta, kurioje imperatoriai Flavijai pastatė Koliziejų, buvo didelis dirbtinis ežeras“, – nurodė ji.
Pats Koliziejaus vardas kilęs nuo kadaise šioje vietoje stovėjusio „koloso“ – Saulės dievą vaizduojančios 35 metrų aukščio statulos, kurios veido bruožai buvo panašūs į Nerono.
Lankytojai taip pat galės pirmąkart pamatyti Nerono rūmų komplekse esantį „Besisukantį valgomąjį“ – pokylių salę su specialiomis besisukančiomis lubomis, kuri buvo atrasta 2009 metais.
Tačiau į „Domus Aurea“ vidaus aplankyti nepavyks, nes pastatas buvo smarkiai apgadintas prasiveržusio vandens ir šiuo metu yra restauruojamas.
Lankytojams, norintiems aplankyti visą aštuoniose vietose veikianią ekspoziciją, R.Rea pataria pasilikti pakankamai laiko – ši ekskursija vidutiniškai trunka tris valandas.
