Per žiaurų Bosnijos karą 1992–1995 metais baimę kėlęs Bosnijos serbų mažumos lyderis kaltinamas genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui dėl jo vaidmens kruvinose skerdynėse, kurios nusinešė daugiau negu 100 tūkst. žmonių gyvybių, o dar 2,2 mln. privertė palikti savo namus.
70 metų R.Karadžičius, kurį laiką vertęsis psichiatro praktika, bus aukščiausio rango politikas, kuriam bus paskelbta nutartis byloje dėl Balkanų karų.
Teismo sprendimu, Bosnijos serbų lyderis žinojo apie likimą žmonių, kurie buvo deportuoti iš savo gyvenamųjų vietų, tačiau žudymai vyko ne genocido pagrindu.
„Teisiamasis žinojo, koks likimas laukia iškeldintų žmonių“, – teigė teisėjas.
Teismas pripažino, kad karinių dalinių, atsakingų R.Karadžičiui, veiksmai buvo nukreipti prieš civilius ir jie truko trejus metus. „Ši kampanija lėmė tūkstančius mirčių“, – sakė teisėjas.
R.Karadžičius pripažintas atsakingas dėl mirčių Sarajevo apgulties metu, taip pat įkaitų grobimo, kankinimu. Jis pripažintas kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui.
Tiesa, pirmieji kaltinimai genocidu buvo atmesti, tačiau Bosnijos serbų lyderis apkaltintas dėl masinių 8000 bosnių vyrų ir berniukų žudynių Srebrenicoje.
Jam skirta 40 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vienas Radovano Karadžičiaus advokatų sakė, kad jo ginamasis teiks apeliaciją, JT karo nusikaltimų teismui pripažinus jo kaltę genocidu ir kitais nusikaltimais ir skyrus jam 40 metų kalėjimo bausmę.
Advokatas Peteris Robinsonas sakė, kad R.Karadžių sukrėtė tai, jog jis pripažintas kaltas dėl serbų žiaurumų organizavimo per 1992-1995 metų karą.
Sveikino sprendimą
Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Zeidas Ra'adas Al Husseinas ketvirtadienį pasveikino buvusiam Bosnijos serbų lyderiui Radovanui Karadžičiui paskelbtą „labai reikšmingą“ nuosprendį, kuriame jis pripažintas kaltu dėl genocido ir kuris, pasak jo, rodo, jog „niekas negali būti aukščiau įstatymo“.
„Jo nuosprendis turi simbolinę galią – visų pirma dėl karo laikų aukų Bosnijoje ir Hercegovinoje ir visoje buvusioje Jugoslavijoje, taip pat dėl aukų visame pasaulyje“, – sakoma JT žmogaus teisių vadovo pareiškime.
Jis pridūrė, kad nuosprendis parodė, jog „nesvarbu, kokie galingi jie bebūtų, nesvarbu, kokiais neliečiamais jie įsivaizduoja esą, nesvarbu, kuriame kontinente jie gyvena, tokie nusikaltėliai ... neišvengs teisingumo“.
Tuo metu Serbijos premjeras Aleksandaras Vučičius paskelbė, kad Serbija gins savo tautinės mažumos interesus Bosnijoje, kad ir koks būtų sprendimas R.Karadžičiaus byloje.
Buvęs Serbijos autoritarinis lyderis, R.Karadžičių rėmęs Slobodanas Miloševičius, mirė kalėjimo kameroje Hagoje 2006 metais, nebaigus nagrinėti jo bylos.
R.Karadžičius, kuris ilgai slapstėsi nuo teisingumo, kol buvo suimtas 2008 metais, buvo ypač ieškomas dėl savo vaidmens 1995 metais vykusiose Srebrenicos žudynėse rytų Bosnijoje.
Beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų buvo išžudyti, jų palaikus palaidojo masinėse kapavietėse Bosnijos serbų pajėgos, išstūmusios olandus JT taikdarius iš Srebrenicos anklavo, kuris laikytas „saugia teritorija“.
