Tai antrieji visuotiniai rinkimai po to, kai 2017 metais perversmo metu buvo nuverstas ilgametis prezidentas Robertas Mugabe (Robertas Mugabė), kurio valdymą lydėjo represijos.
Rinkimuose į prezidento postą dalyvauja dvylika kandidatų, tačiau tikimasi, kad pagrindinė kova vyks tarp 80-mečio E. Mnangagwos, praminto krokodilu, ir 45 metų opozicijos lyderio Nelsono Chamisos (Nelsono Čamizos).
Per ginčijamus rinkimus 2018 metais E. Mnangagva įveikė N. Chamisą nedideliu balsų skirtumu.
Pastarasis tikisi nutraukti 43 metus trukusį ZANU-PF partijos valdymą. Nuo 1980 metų, kai Zimbabvė tapo nepriklausoma nuo baltųjų mažumos valdymo, ji turėjo tik du lyderius.
Jei nė vienas kandidatas nesurinks aiškios balsų daugumos pirmajame ture, spalio 2 dieną bus surengtas antrasis rinkimų turas. Šie rinkimai taip pat nulems 350 vietų parlamento ir beveik 2 tūkst. narių vietos tarybų sudėtį.
Keliuose skurdžiuose sostinės Hararės rajonuose kai kurie žmonės, siekdami išvengti ilgų eilių, prie balsavimo apylinkių pradėjo rinktis likus dviem valandoms iki balsavimo pradžios.
„Šioje šalyje darosi vis sunkiau išgyventi“, – sakė 50-etis Basilis Chendambuya (Bazilis Čendambuja), trijų vaikų tėvas, kurio du suaugę vaikai, anot jo, dirba fizinius darbus ir vos pragyvena. – Tikiuosi pokyčių. Balsuoju trečią kartą ir labai meldžiuosi, kad šį kartą mano balsas būtų svarbus. Aš prarandu viltį, todėl šį kartą turi įsikišti Dievas.“
15 mln. gyventojų turinčioje pietinėje Afrikos valstybėje yra turtinga naudingųjų iškasenų, įskaitant didžiausius Afrikoje ličio – vienos pagrindinių sudedamųjų dalių elektromobilių akumuliatorių gamyboje – resursus. Tačiau priežiūros institucijos jau seniai teigia, kad dėl plačiai paplitusios korupcijos ir netinkamo valdymo didžioji dalis šalies potencialo yra sunaikinta.
Prieš rinkimus opozicija ir žmogaus teisių gynimo grupės, įskaitant „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“, kaltino E. Mnangagwą siekiu nutildyti pasipriešinimą didėjant įtampai dėl valiutos krizės, smarkiai išaugusių maisto kainų, silpnėjančios visuomenės sveikatos sistemos ir oficialių darbo vietų trūkumo.
E. Mnangagwa buvo artimas R. Mugabe sąjungininkas ir anuomet ėjo viceprezidento pareigas, kol prieš 2017-ųjų perversmą prasidėjo nesutarimai.
Jis stengiasi vaizduoti save kaip reformatorių, tačiau sulaukia kaltinimų, kad yra dar labiau linkęs į represijas nei jo pirmtakas, kurį padėjo nušalinti nuo valdžios.
Pastaruosius du dešimtmečius Zimbabvei taikomos Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijos dėl kaltinimų žmogaus teisių pažeidimais, kuriuos valdančioji partija neigia.
E. Mnangagwa pastaraisiais metais dažnai remiasi R. Mugabe retorika, nukreipta prieš Vakarus, kaltindamas juos siekiu nuversti jo režimą.
Prieš rinkimus ES ir JAV stebėtojai sulaukė Zimbabvės pareigūnų ir valstybinės žiniasklaidos kritikos dėl, pastarųjų teigimu, šališkumo valdančiosios partijos atžvilgiu.
Vyriausybės pakviestas stebėti rinkimus Carterio (Karterio) centras pareiškė, kad rinkimų išvakarėse dar nebuvo akredituota 30 iš jo 48 stebėtojų grupės narių, o bet koks tolesnis delsimas, pasak centro, daugelyje vietų trukdys stebėti balsavimą, skaičiuoti balsus ir suvesti rezultatus.
Keletui vietos žmogaus teisių aktyvistų, įskaitant teisininkus ir dvasininką, kurie vertinami kaip kritiškai nusiteikę vyriausybės atžvilgiu, nebuvo suteikta akreditacija stebėti balsavimą. JAV valstybės departamentas pasmerkė Zimbabvės sprendimą atsisakyti suteikti akreditaciją jiems ir keliems užsienio žurnalistams.
