Be to, Kremliaus ideologai ketina remtis Rusijos „moralinio pranašumo“ prieš kitas šalis retorika.
Kremliui artimas šaltinis pažymėjo, kad „konservatyvi izoliacionistinė ideologija“ naujajai prezidento rinkimų kampanijai „pradėta rengti“ dar prieš prasidedant karui, 2021 m. pabaigoje.
Tuo metu Kremlius teigė, kad „antivakarietiško konservatizmo“ tema turėtų palaipsniui pakeisti „rusiškojo pasaulio“ idėjų propagavimą pareigūnų ir propagandistų retorikoje.
Rinkėjams turėjo būti parduodamas Rusijos kaip „valstybės savyje“, kuri saugo tradicijas ir palyginti mažai bendrauja su išoriniu pasauliu, įvaizdis.
Dabar šie pokyčiai pakoreguoti: „rusų pasaulio“, kuriam neva priklauso daugelis buvusios SSRS šalių, tema turėtų tapti „valstybės savyje“ sampratos dalimi.
Šaltinių teigimu, vienas iš ideologinių kampanijos pagrindų bus projekto „Rusijos DNR“ raida. Kremliaus politinis blokas kartu su švietimo draugija „Znanie“ rengia šį projektą, skirtą „rusų pasaulėžiūrai“ tirti. Projekto organizatoriai aiškiai nepaaiškino, kas yra „rusų pasaulėžiūra“.
Leidinyje, remiantis ideologų pasisakymais, daroma prielaida, kad tai tam tikros „vertybinės konstantos“, kurios buvo „būdingos“ Rusijai per visą jos istoriją. Tarp šių „konstantų“ yra „bendruomeniškumas, pareigos ir tikslo jausmas, egzistencinis stabilumas ir nematerialių dalykų pirmenybė prieš merkantiliškus“.
Uždarame seminare, kuriame buvo aptarta prezidento rinkimų kampanija, taip pat buvo nuspręsta, kad V.Putinas turėtų pranokti savo paties 2018 m. rezultatus – tuomet jis gavo 76,69 proc. balsų, kai rinkėjų aktyvumas siekė 67,54 proc. balsų (2012 m. rinkimuose šie rodikliai buvo 63,6 proc. balsų, kai rinkėjų aktyvumas siekė 65,34 proc. balsų).
V.Putinas tapo valstybės vadovu 1999 m., kai Borisas Jelcinas jį paskyrė laikinai einančiu Rusijos Federacijos prezidento pareigas, priminė „Meduza“.
Nuolatinio valstybės vadovo pareigas V.Putinas pradėjo eiti 2000 m. kovo mėn. Vėliau jis taip pat buvo perrinktas 2004, 2012 ir 2018 m. kadencijoms.