„Esu pagerbtas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimo pratęsti mano, kaip generalinio sekretoriaus, kadenciją iki 2023 metų rugsėjo 30 dienos. Susidurdami su didžiausia saugumo krize per pastarąją kartą, esame vieningi, kad mūsų aljansas išliktų stiprus, o mūsų žmonės – saugūs“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.Stoltenbergas.
Pasak „Sky News“ šaltinių, dėl J.Stoltenbergo kadencijos pratęsimo sąjungininkės buvo sutarusios dar prieš NATO viršūnių susitikimą ketvirtadienį.
Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas J.Stoltenbergas liks generaliniu sekretoriumi ir po rugsėjo mėnesio, kai turėjo baigtis jo kadencija.
63 metų buvęs Norvegijos premjeras dar iki metų pabaigos turėjo sugrįžti į tėvynę vadovauti centriniam bankui.
Tačiau Norvegijos finansų ministras Trygve Magnusas Slagsvold'is Vedumas patvirtino, kad J.Stoltenbergas dėl „dramatiškos padėties Europoje“ atsisakė šio posto nė nepradėjęs eiti pareigų.
Dabar šios pareigos atiteks Norvegijos centrinio banko pirmininko pavaduotojai Idai Wolden Bache.
Šis puikiai vertinamas pareigūnas jau dabar yra ilgiausiai NATO vadovu dirbantis pareigūnas. Jis šias pareigas eina nuo 2014 m.
Įprastinė NATO vadovo kadencija trunka ketverius metus, tačiau J.Stoltenbergo kadencija jau buvo pratęsta du kartus – kiekvieną kartą dar dvejiems metams.
Ankstesnių pratęsimų priežastis buvo ta, kad jis vėl buvo laikomas stipriu, vienijančiu ir gerbiamu vadovu Aljansui sudėtingu laikotarpiu – kai Jungtinių Valstijų prezidentu buvo Donaldas Trumpas.
D.Trumpas labai kritiškai vertino NATO, ypač neproporcingai dideles lėšas ir išteklius, kuriuos JAV vyriausybė ir kariuomenė skyrė Europos saugumui.
Tai sukėlė nuogąstavimų, kad jis gali pakenkti pagrindiniam NATO kolektyvinės gynybos principui – kad puolimas prieš vieną sąjungininką yra puolimas prieš visus – ir netgi gali išvesti Jungtines Valstijas iš transatlantinio aljanso.
J.Stoltenbergas sugebėjo suvaldyti šiuos sudėtingus santykius ir padėjo užtikrinti, kad daugiau Europos sąjungininkių sutiktų padidinti išlaidas gynybai ir prisiimtų didesnę Europos saugumo užtikrinimo naštą.
Šį kartą sąjungininkės sutarė, kad joms reikia, jog NATO generalinis sekretorius liktų savo poste, stiprinant savo gynybą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri laikoma rimčiausia Europos saugumo krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
