Pranešime sakoma, kad šių pinigų nebus galima naudoti nei tvoros pasienyje statyboms, nei pjaunančiai vielai pirkti, nes tam EK nėra pritarusi.
Pinigai galės būti naudojami infrastruktūrai, stebėjimo sistemai stiprinti, įrangai, įskaitant optinės elektronikos sistemas, infraraudonųjų spindulių kameras, dronus ir specialius automobilius, pirkti, pažymi Lenkijos radijas.
Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi pirmadienį, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.
Latvija, Lenkija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais pastebi gerokai išaugusius nelegalių migrantų, bandančių per Baltarusiją patekti į ES teritoriją, srautus. Bendrija kaltina Baltarusiją dėl pasienyje susidariusio chaoso, nes ji nebeįsileidžia migrantų iš Vidurinių Rytų ir Afrikos šalių, nepatekusių į Europos Sąjungos valstybes.
Baltijos šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Šią poziciją palaiko ir Europos Komisija.
Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.
