Pasak leidinio, Baltuosiuose rūmuose patylomis suburta nacionalinio saugumo ekspertų grupė rengia scenarijus, kaip Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turėtų reaguoti, jei V.Putinas, nepatenkintas pažangos kare su Ukraina stoka ar norėdamas įspėti Vakarus valstybes neįsitraukti į karą, panaudotų cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus.
Vienas JAV prezidento Joe Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas leidiniui sakė, jog jeigu Rusija panaudotų „mažą“ taktinę branduolinę bombą Ukrainos teritorijoje, net jei ši ataka nebūtų nukreipta prieš NATO valstybę, Aljansui ir Jungtinėms Valstijoms tai reikštų, kad „visi statymai padaryti“.
Tačiau daugiau jokių detalių pareigūnas nepateikė.
Kongreso aukštųjų rūmų Ginkluotųjų tarnybų komitetui vadovaujantis demokratų senatorius Jackas Reedas trečiadienį sakė, kad jei V.Putinas panaudotų masinio naikinimo ginklus – cheminius, biologinius ar branduolinius – jis sulauktų „pasekmių“, net ir tuo atveju, jei jie būtų panaudoti Ukrainos teritorijoje.
Pasak senatoriaus, branduolinio ginklo panaudojimo atveju radioaktyvių teršalų debesis galėtų pasiekti kurią nors Aljansui priklausančią Ukrainos kaimynę, ir tai būtų laikoma ataka prieš NATO valstybę.
Minėtas administracijos aukšto rango pareigūnas pridūrė, kad kol kas Vašingtonas ir NATO žvalgyba nematė jokių rusų kariuomenės veiksmų, kurie rodytų, kad Maskva ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą.
Tuo pat metu Baltųjų rūmų atstovai apie tai kalba atsargiai, pabrėždami, kad „ant kortos pastatyta gerokai daugiau nei Ukraina“.
Jeigu V.Putinas tyčia smogtų NATO valstybei, jis ne tik priverstų Rusiją pajusti karinio aljanso jėgą, bet ir veikiausiai susidurtų su NATO kariais Ukrainoje, sakė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas žurnalistams, lydėjusiems anksčiau šį mėnesį Rygoje viešėjusį JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką generolą Marką Milley.
Pasak „The New York Times“, Vašingtonas taip pat svarsto, kaip būtų reaguojama, jei V.Putinas duotų įsakymą atakuoti ginkluotę ir pagalbą Ukrainai gabenančias kolonas, taip pat – jei Rusija bandytų išplėsti karą į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Moldovą ir Sakartvelą.
Rusija suintensyvino žvanginimą branduoliniais ginklais įstrigus jos puolimui Ukrainoje.
Kovo 22 dieną Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, duodamas interviu televizijai CNN, priminė, kad Rusija turi nacionalinio saugumo koncepciją, leidžiančią panaudoti branduolinį ginklą, jei valstybės išlikimui iškyla grėsmė.
„Turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galima perskaityti visas priežastis, dėl kurių galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, – kalbėjo D.Peskovas. – Rusijos nacionalinio saugumo koncepcija numato branduolinių ginklų panaudojimo galimybę tik iškilus grėsmei.“
