Straipsnyje rašoma, kad Senato Asignavimų komitetas po savaitės surengs klausymą dėl J.Bideno prašymo, tačiau net kai kurie respublikonų šalininkai, palaikantys Ukrainą ir Izraelį, po pirmojo įstatymo projekto aptarimo partijoje nusiteikę neįprastai pesimistiškai.
Respublikonų nuomonės dėl to, ar derinti pagalbą Izraeliui ir Ukrainai, nesutampa, daugelis jų taip pat reikalauja esminių sienų politikos pokyčių.
Pavyzdžiui, kai kurie respublikonai nori, kad Senatas pagalbą Izraeliui svarstytų atskirai. Kaip sakė respublikonų senatorius Marco Rubio, „Izraelio komponentas turi beveik visišką palaikymą, ir mes galime jį priimti labai greitai“.
Kita vertus, vyresnysis Senato ginkluotųjų pajėgų narys Rogeris Wickeris pripažino, kad šis klausimas yra „susiskaldęs“, tačiau prognozavo, kad „solidi dauguma Atstovų Rūmuose ir Senate“ gali paremti šią koncepciją.
Pasak leidinio „The Wall Street Journal“, J.Bideno administracijos pasiūlyme, be kitų prašymų, yra apie 61 mlrd. dolerių (57,64 mlrd. eurų) Ukrainai, dar 14 mlrd. dolerių (13,23 mlrd. eurų) Izraeliui saugumo reikmėms ir apie 9 mlrd. dolerių (8,5 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai. Taip pat numatyta apie 2 mlrd. dolerių (1,89 mlrd. eurų) saugumo pagalbai Indostano ir Ramiojo vandenyno regione ir 14 mlrd. dolerių (13,23 mlrd. eurų) pasienyje.
Respublikonai reikalauja, kad pateiktame pakete būtų padaryta reikšmingų pakeitimų
Leidinys pažymi, kad tuo pat metu kai kurie respublikonai pageidautų finansuoti ginklus Ukrainai, o ne humanitarinę pagalbą ar tiesioginę ekonominę paramą Ukrainos vyriausybei.
Respublikonų senatorius Tomas Cottonas administracijos pasiūlymą pavadino „negyvu“. Jis pareiškė, kad Senato respublikonai imsis iniciatyvos rengiant alternatyvų finansavimo įstatymo projektą, kartu išdėstydamas kai kuriuos pagrindinius susirūpinimą keliančius klausimus.
„Mes neišleisime, pavyzdžiui, 3,5 mlrd. dolerių (3,3 mlrd. eurų) "galimiems Gazos gyventojų poreikiams patenkinti, – sakė senatorius, – nes šie pinigai gali atsidurti „Hamas“ rankose.
Jis taip pat pžymėjo, kad neskirs 11,8 mlrd. dolerių (11,15 mlrd. eurų) Ukrainos vyriausybės nekarinėms išlaidoms finansuoti, taip pat 4,7 mlrd. dolerių (4,4 mlrd. eurų) būstui, transportui ir paslaugoms Jungtinėse Valstijose sulaikytiems imigrantams.
Įstatymo projektui reikėtų abiejų partijų paramos, kad būtų surinkta 60 balsų, kurių reikia, kad jis būtų svarstomas demokratų kontroliuojamame Senate, t.y. jį turėtų paremti bent devyni respublikonai. Bet koks teisės aktas taip pat turėtų būti priimtas Atstovų Rūmuose, kur respublikonai turi nedidelę daugumą.
Anksčiau buvo pranešta, kad JAV prezidentas pateiks Kongresui papildomą prašymą dėl maždaug 100 mlrd. dolerių pagalbos Izraeliui ir Ukrainai. Iš jų taip pat bus finansuojama JAV sienos apsauga ir pagalba Indostano ir Ramiojo vandenyno regiono šalims, įskaitant Taivaną.
Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, ši suma bus skirta visiems fiskaliniams metams, o ankstesnis Baltųjų rūmų prašymas, į kurį buvo įtraukta 24 mlrd. dolerių pagalba Ukrainai, apėmė tik tris mėnesius. Kartu tikėtina, kad prašymo apimtys gali sulaukti pasipriešinimo Atstovų Rūmuose.