„Praėjus keliems mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, NATO sąjungininkės suprato, kad jų gynybos pramonei trūksta pajėgumų pakankamai greitai pagaminti reikiamą kiekį ginklų, kad Ukraina ir jos rėmėjai būtų aprūpinti. Tai paskatino jas ieškoti būdų, kaip padidinti gamybą ir ... išlaidas gynybai, nors Ukraina vis dar yra įkalinta priešpriešoje su Rusija“, – rašoma straipsnyje.
Autoriai nurodė, kad gynybos pramonei visų pirma reikalingos ilgalaikės sutartys, nes tai geriausias būdas turėti ateitį ir pateisinti investicijas į naujas tiekimo grandines ir gamybos linijas.
Praėjusį mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljanso įsipareigojimais gynybos pramonei bus siekiama „užtikrinti, kad dirbdami kartu didintume gamybą Šiaurės Amerikoje ir Europoje“. Pagal šį „politinį įsipareigojimą“ šalys „savanoriškai“ rengs ir dalysis strategijomis, o atsakomybę už jų įgyvendinimą prisiims nacionalinės vyriausybės.
„Pagal projekto tekstą NATO vaidmuo šiame kontekste bus vežėjo, tarpininko, skatintojo ir „pagrindinės platformos“, skirtos gebėjimams stiprinti, vaidmuo. Aljansas taip pat siekia teikti karinę paramą Ukrainai, pavyzdžiui, išduodant įrangos ir produkcijos licencijas. Taip pat siekiama pagerinti 32 karinių sąjungininkių – ir Ukrainos – naudojamos įrangos standartizavimą, taigi ir jų gebėjimą dirbti kartu vietoje“, – rašo „Euractiv“.
JAV ambasadorius Japonijoje pateikė svarbų kreipimąsi dėl raketų gamybos siekiant padėti Ukrainai. Pasak Rahmo Emanuelio, Vašingtonas ir Tokijas turėtų paspartinti bendrą raketų ir kitų pažangių ginklų gamybą, kad sustiprintų Kinijos atgrasymą ir padidintų karinį aprūpinimą Kyjivui.
