Jo teigimu, konfidencialūs dokumentai, kuriuose pateikiama duomenų apie daugiau nei 1300 civilių aukų, prieštarauja JAV valdžios teiginiams apie vykdomą karą naudojant itin tikslias bombas. Be to, leidinys pabrėžia, kad pažadų užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę yra nuolat nepaisoma.
„Nė viename iš nurodytų atvejų nėra išvados, jog buvo padarytas nusižengimas ar kad buvo skirta nuobauda“, – rašo laikraštis ir nurodo, kad tai yra pirmasis iš dviejų planuojamų straipsnių.
Nors apie kelis „The New York Times“ minėtus atvejus anksčiau buvo skelbta, laikraštis nurodo, kad jo tyrimas parodė, kad civilių aukų skaičius buvo „drastiškai sumažintas“ mažiausiai keliais šimtais.
Sekimo klaidos
Tarp trijų laikraščio paminėtų atvejų buvo ir 2016 metų liepos 19 dieną JAV specialiųjų pajėgų įvykdytas bombardavimas šiaurinėje Sirijos dalyje, kur, kaip manyta, buvo trys „Islamo valstybės“ narių susitelkimo vietos. Iš pradžių buvo skelbta, kad buvo neutralizuoti 85 kovotojai, tačiau iš tiesų žuvo 120 ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų.
Kitas atvejis – 2015 metų lapkritį surengta ataka Ramadyje, Irake, po to, kai vienas vyras buvo pastebėtas tempiantis „nežinomą sunkų objektą“ į „Islamo valstybės“ poziciją. Vėliau nustatyta, kad tas „objektas“ buvo vaikas, kuris per antskrydį žuvo.
Straipsnyje nurodoma, kad prasta ar nepakankama sekimo medžiaga dažnai prisidėdavo prie mirtimi pasibaigusių atvejų, kai būdavo klaidingai nustatomas taikinys.
Visai neseniai Jungtinėms Valstijoms teko atsiimti teiginius, jog rugpjūtį vienoje Kabulo gatvėje bepilotis sunaikino automobilį, kuriame esą buvo bombų. Iš tiesų juo važiavo dešimt vienos šeimos narių, įskaitant vaikus.
Straipsnyje nurodoma, kad daugelis tokias amerikiečių atakas išgyvenusių žmonių liko neįgalūs, jiems reikėjo rimto gydymo. Tačiau kompensacijų sulaukė mažiau nei tuzinas tokių žmonių.
Paprašytas pakomentuoti tokius duomenis, JAV centrinės vadavietės atstovas spaudai kapitonas Billas Urbanas laikraščiui „The New York Times“ sakė, kad „net ir naudojant geriausias pasaulyje technologijas pasitaiko klaidų, ar tai būtų nepilna informacija, ar turimos informacijos netinkama interpretacija. Ir mes stengiamės mokytis iš tokių klaidų“.
„Mes stropiai dirbame, kad išvengtume tokios žalos. Mes tiriame kiekvieną įtikimą atvejį ir mes apgailestaujame dėl kiekvienos prarastos nekaltos gyvybės“, – sakė atstovas.
„Iš oro nesimato“
JAV aviacinės kampanijos Artimuosiuose Rytuose mastas smarkiai išaugo paskutiniais buvusios prezidento Baracko Obamos administracijos kadencijos metais, kuomet buvo smarkiai sumažėjusi visuomenės parama, rodos, nesibaigiantiems antžeminiams karams.
B.Obama sakė, kad naujoji taktika, kuomet dažnai buvo naudojami iš didelio nuotolio valdomi bepiločiai, esą buvo „tiksliausia aviacinė kampanija istorijoje“, leidžianti iki minimumo sumažinti civilių aukų skaičių.
Pentagono teigimu, naujosios technologijos esą įgalina sunaikinti dalį namo, kurioje slepiasi priešininko kovotojai, o likusios namo dalies nepaliesti.
Tačiau „The New York Times“ straipsnyje nurodoma, kad per penkerius metus JAV pajėgos Afganistane, Irake ir Sirijoje įvykdė daugiau nei 50 tūkst. antskrydžių, kurių tikslumas buvo gerokai mažesnis negu teigta.
„The New York Times“ rašo, kad šiam straipsniui parengti laikraščio žurnalistai „aplankė daugiau nei 100 apšaudytų vietų ir apklausė dešimtis išgyvenusių jų gyventojų, taip pat esamų ir buvusių JAV pareigūnų“.
Minėtų Pentagono dokumentų „The New York Times“ gavo pagal vadinamuosius laisvės gauti informacijos prašymus, teiktus nuo 2017 metų kovo, o taip pat pagal Gynybos departamento ir kariuomenės centrinei vadavietei pateiktus ieškinius. Šiuo metu siekiama gauti duomenų iš Afganistano.
Prieš surengdami antskrydžių kariškiai privalo laikytis detalių protokolų ir įvertinti bei minimizuoti civilių aukas. Tačiau galimi atvejai, kai žvalgybiniai duomenys gali klaidinti ar gali būti nepakankami ir dėl to kartais gali būti padaryta siaubingų klaidų.
Pavyzdžiui, iš oro darytuose vaizdo įrašuose nematyti pastatuose bei po medžiais esančių žmonių, taip pat po brezentu ar aliuminio stoginėmis esančių žmonių. O ir turimi duomenys gali būti klaidingai interpretuoti, kai žmonės, bėgantys į neseniai bombarduotą vietą, palaikomi kovotojais, o ne būsimais gelbėtojais.
Anot „The New York Times“, kartais „vyrai, važiuojantys motociklais „darinyje“ ir demonstruojantys netrukus įvyksiančio išpuolio ženklus, iš tiesų tėra motociklais važiuojantys vyrai“.
JAV kariuomenės centrinės vadavietės atstovas kapitonas B.Urbanas sakė, kad aviacinio karo planuotojai daro viską, ką gali, dirbdami itin sunkiomis sąlygomis.
Tačiau jis pridūrė, kad „daugelyje kovinių situacijų, kai oro atakų planuotojai susiduria su tikėtinomis grėsmėmis ir neturi laiko suteikiamos prabangos, karo rūkas gali privesti prie tragiškų sprendimų, kurie pasibaigia civilių žūtimi“.
